Kodėl naciams po kojomis mėtėme gėles?

Atsakymas į klausimą, kada prasidėjo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos  karas, Rytuose dar vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, atrodo, žinomas pradinės mokyklos mokinukui. Sovietiniuose vadovėliuose teigiama, kad 1941-ųjų birželio 22 d. ankstų rytą „fašistinė Vokietija klastingai užpuolė mūsų Tėvynę“. Tuos, kurie tebegyvena tų vadovėlių idėjomis, bergždžia įtikinėti, kad SSRS nebuvo mūsų tėvynė, nes Lietuva buvo okupuota ir inkorporuota į Sovietų Sąjungos sudėtį, o kas nesutiko ir tam priešinosi, buvo sunaikinti arba ištremti.

Skaityti plačiau

1940-06-15: į priešą – dvi kulkosvaidžio serijos

Šią dieną 1940 m. Sovietų Sąjunga pateikė ultimatumą, įsiveržė į Lietuvą ir ją okupavo. Iki šiol nerimsta aistros apie neiššautą nors vieną simbolinį šūvį. Bet ar tikrai neiššovė? Rusijos istorikas M. Meltiuchovas naujausioje savo knygoje „Pabaltijo placdarmas (1939–1940)“ mini dokumentą, kuriame teigiama, kad lietuvių kariai vis dėlto bandė priešintis ir iššovė ne vieną šūvį. 

Skaityti plačiau

Tremtys įmanomos ir šiandien

Tokia jau žmogaus prigimtis: jis nenoriai prisimena sunkius, slegiančius savo gyvenimo tarpsnius, tragiškus tautos istorijos puslapius. Kaip sakoma dainoje „kas gera prisiminkime, kas bloga – lai išblės“. Ne, neišblėsta, ir sovietiniai trėmimai – atsinaujinanti mūsų žaizda, kuri vis dar žiojėja vos ne kiekvienoje lietuvio – ir ne tik lietuvio – šeimoje ar giminėje. 

Skaityti plačiau

Prisimintos Ažvinčių ir Minčios girių partizanų kovos

Pagal tarpukario Lietuvos tradiciją, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena minima trečiąjį gegužės sekmadienį. „Ši diena – viena reikšmingiausių krašto apsaugos sistemos minėtinų dienų. Šiandieninėje saugumo situacijoje Lietuvai kaip niekada reikalinga stipri kariuomenė, o visuomenės pasitikėjimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių ginklų, kuris suteikia kariuomenei drąsos ir ryžto. Šios šventės dar viena prasmė – pagerbti kovojusius už Lietuvos laisvę partizanus“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. 

Skaityti plačiau

Prieš 70 m. įvykdyta didžiausia lietuvių trėmimo operacija

Pati didžiausia Lietuvos gyventojų trėmimo operacija kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“) prasidėjo SSRS Ministrų Tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkst. ginkluoto pogrindžio dalyvių „esančių nelegalioje padėtyje, nužudytų per ginkluotus susidūrimus ir nuteistų“ bei jų rėmėjų, dokumente vadinamų „banditų pagalbininkais ‒ buožėmis“, šeimų. Specifinis, labai abstraktus terminas „buožė“ naudotas propagandiniais-agitaciniais tikslais, stengiantis ginkluotą lietuvių pasipriešinimą sovietų okupacijai pavaizduoti kaip „klasių kovą“ ir deklaruoti, kad ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvius rėmė tik „buožės“ – turtingi ūkininkai ir pasiturintys valstiečiai, o skurdžiai, gyvenę „engiami klasių“, pritarė krašto sovietizacijai. 

Skaityti plačiau

8 (ne)tiesos apie Lietuvos partizanus

Dar kartą, turbūt ne paskutinį, apie Lietuvos partizanus. Sunku patikėti, kad dvidešimt devintaisiais Nepriklausomybės metais kalbame taip, lyg būtų 1989-ieji. Neįtikėtina, kad bemaž kiekvieną mėnesį turime gintis, prieš kažką tiesintis ir teisinti mūsų Laisvės kovotojus. Atrodo, kad sovietinė propaganda šiuo klausimu įsišaknijusi taip giliai, tarsi iš kartos į kartą perduodama genetinė anomalija. Rūtos Vanagaitės melas buvo žaibiškai demaskuotas. Prabilo Seimo narys Dainius Kepenis, siūlydamas „statyti paminklą ir partizanams, ir stribams... susitaikyti... pamiršti...“

Skaityti plačiau

Ryčiausiame rajono kampelyje – prasmingos iškilmės

Penktadienio pavakarę įspūdingai praturtino ryčiausiame šalies kampelyje surengtos išties jaukios, prasmingos, bet kartu ir įkvepiančiai didingos iškilmės – minėtos buvusio pirmojo šalies Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro 135-osios gimimo metinės. Ta proga savo mintis, idėjas ir jėgas suvienijo Voldemarų giminė, mokytoja Nijolė Keraitienė ir Didžiasalio Ryto gimnazijos bendruomenė, Dysnos bibliotekininkė Vanda Laurinavičienė ir Ignalinos viešosios bibliotekos komanda, seniūnas Algirdas Pauliukevičius, Ignalinos rajono savivaldybė bei VSAT Ignalinos rinktinės Tverečiaus užkardos vadas Marius Garuckas bei kiti pareigūnai.

Skaityti plačiau

100-mečio konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos atstovų kartus su portalu lzinios.lt jau trečius metus organizuojamame nacionaliniame mokinių konkurse „Praeities stiprybė – dabarčiai“ – artėjama prie baigiamojo etapo.

Skaityti plačiau

Šimtmečio dovana valstybę saugantiems pasieniečiams

Minėdami Lietuvos atkūrimo šimtmetį, Ignalinos krašto žmonės Vasario 16-osios rytą pradėjo šv. Mišiomis Linkmenų bažnyčioje, kurias aukojo trys kunigai. Ši vieta pasirinktina ne atsitiktinai. Tarpukariu šia vieta, palei bažnyčią, ėjo demarkacinė Lietuvos-Lenkijos linija, kurią saugojo tuometiniai pasieniečiai, milicijantai. Linkmenų pasienio ribose iki 1939 m. mobilizacijos V rajone tarnavusių dviejų pasienio policininkų Vlado Žilėno ir Jono Grigaravičiaus sūnūs Antanas Žilėnas ir Gediminas Grigaravičius ėmęsi šimtmečio darbo – surinkti visus istorinius faktus ir įamžinti šio krašto pasieniečių atminimą – jį atliko.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje