Žinutė
  • Failed loading XML...

Šimtmečio dovana valstybę saugantiems pasieniečiams

Minėdami Lietuvos atkūrimo šimtmetį, Ignalinos krašto žmonės Vasario 16-osios rytą pradėjo šv. Mišiomis Linkmenų bažnyčioje, kurias aukojo trys kunigai. Ši vieta pasirinktina ne atsitiktinai. Tarpukariu šia vieta, palei bažnyčią, ėjo demarkacinė Lietuvos-Lenkijos linija, kurią saugojo tuometiniai pasieniečiai, milicijantai. Linkmenų pasienio ribose iki 1939 m. mobilizacijos V rajone tarnavusių dviejų pasienio policininkų Vlado Žilėno ir Jono Grigaravičiaus sūnūs Antanas Žilėnas ir Gediminas Grigaravičius ėmęsi šimtmečio darbo – surinkti visus istorinius faktus ir įamžinti šio krašto pasieniečių atminimą – jį atliko.

Skaityti plačiau

Pasveikintas garbus kraštietis Antanas Terleckas

Vasario 9 d. žinomam visuomenės veikėjui, disidentui, Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui sukako 90 metų. Jubiliejaus išvakarėse garbų kraštietį, šiuo metu besigydantį šv. Roko ligoninėje Vilniuje, aplankė rajono savivaldybės ir Linkmenų seniūnijos atstovai. Šis susitikimas jubiliatui buvo graži staigmena. Maloniai priėmęs svečius jaukioje palatoje, Antanas Terleckas prisiminė, kad jau seniai bebuvo gimtajame Krivasalio kaime, o Linkmenyse lankėsi prieš dešimtmetį, kai miestelyje buvo pastatyta ir pašventinta kunigaikščio Lengvenio medinė skulptūra. „Tuomet visai kitaip atrodžiau, buvau daug stipresnis“, – sakė Antanas, kuris ir šiandien tikrai gerai atrodo, žvaliai bendrauja ir juokauja.

Skaityti plačiau

Tverečiaus krašto kultūros šviesuolis Antanas Bielinis

Antanas Bielinis užaugo ežerais apsuptame Ignalinos rajone, Tverečiaus parapijoje, mažame Dietkauščiznos kaime. Į gyvenimą jis atėjo 1918 m. vasario 18 d. Likimas lėmė gimti vos po poros dienų Lietuvos valstybės atkūrimo. A. Bielinio vaikystė buvo sunki, tačiau visada šalia virė ir aktyvus kultūrinis gyvenimas. Jo tėvo iniciatyva kaime buvo įsteigta pirmoji lietuviška mokykla, tačiau ji veikė neilgai. Kaimas, kuriame gyveno Bielinių šeima, priklausė lenkų okupuotam Vilniaus kraštui, tad čia ėmė steigtis lenkų mokyklos.

Skaityti plačiau

„Šarančių“ kelionė į Lietuvą

Kiekvienas žmogus – kita istorija, kitas likimas ir kita pasaulėžiūra. Manau, norėdamas turėti išsamų praeities vaizdą, kurį galėtum lyginti su dabartimi, kad pabandytum projektuoti ateitį, privalai išklausyti dešimčių ar net šimtų skirtingų žmonių pasakojimų. Tik tada atsisijosi legendas, emocinius vaizdinius, susiesi ir pasitikslinsi faktus. Štai ir mes keliaujame po rajoną iš vienos pirkios į kitą, kalbamės su tuo pačiu laiku gimusiais, augusiais ir gyvenusiais žmonėmis, perpasakojame jų prisiminimus ir tapome mūsų rajono ateitį per praeitį.

Skaityti plačiau

Pulkininkas iš Daugėliškio

Kazys Abaravičius (Abaras) – kilni ir dramatiška asmenybė, kilusi iš Daugėliškio krašto. Informacijos apie jį mažai. 2016 m. jo vardas įamžintas paminklo granite, kuris pastatytas ir atidengtas jo tėviškėje.  Paminklas pastatytas Birutės Žemaitienės rūpesčiu.

Skaityti plačiau

Ginučiuose saugoma karus ir okupacijas išgyvenusi šimtametė trispalvė

Viename gražiausių rajono kaimelių – Ginučiuose, tebesnaudžia didelė dviejų galų pirkia, saugodama daugybę kelių šeimų prisiminimų. Toje pirkioje, net aštuonis dešimtmečius išgyvenusi laikmečių ir valdžių kaitą, kartu su prisiminimais tebevirpa Lietuvos Trispalvė. Viena ir ta pati. Per šventes ji kartais suplazda ant istorinės Jadvygos Rukaitės pirkios sienos. Jei tik šeimininkė parvažiuoja į namus. Šiaip ji dienas leidžia Dūkšto senelių globos namuose. Vakar kalbinta sakė, kad namo jau beveik neparvažiuoja, o vėliava Ginučiuose tebesaugoma.

Skaityti plačiau

Ignas Musteikis – savanoris, laivo „Prezidentas Smetona“ krikštatėvis, ministras

Ignas Musteikis  gimė 1890 m. liepos 25 d. Dūdų palivarke, Daugėliškio valsčiuje (dabar Vidiškių sen.), ūkininkų šeimoje. I. Musteikis Sankt Peterburge prie šv. Kotrynos bažnyčios baigė gimnaziją ir Sankt Peterburgo praporščikų mokyklą. 1914–1918 m. tarnavo caro kariuomenėje.

Skaityti plačiau

Adomas Hrebnickis

Profesoriaus A. Hrebnickio – žymaus Lietuvos sodininko pomologo pavardė, jo nuveikti darbai, išvestos naujos veislės geriau žinomi, matyt, tik siauresniam, vaisiniais ir uoginiais augalais besidominčių žmonių ratui. Iš tikrųjų A. Hrebnickio gyvenimas, jo pasišventimas savo darbui ir pasiekti svarūs rezultatai verti daugiau dėmesio ir pagarbos. Laimė, niekas nenuėjo į užmarštį, atminimas saugomas memorialiniame muziejuje Rojaus kaime, name, kur A. Hrebnickis gyveno ir dirbo.

Skaityti plačiau

Ar tikrai Vakarai žadėjo išvaduoti Lietuvą?

Vienas populiariausių ir, deja, iki šiol gajų mitų apie pokario partizanines kovas – tai, kad Vakarų valstybės ragino Lietuvos partizanus kovoti su okupantais, žadėdamos greitu metu ateiti į pagalbą pavergtoms Baltijos tautoms. Šio mito autorystę drąsiai galima priskirti sovietinės propagandos meistrams, siekusiems sukurti įspūdį, jog Vakarai niekingai išdavė partizanus, šaukė juos stoti į pralaimėjimui pasmerktą kovą, o patys jokios realios pagalbos nesuteikė. Toks vaizdinys yra naudingas ir dabartinei Rusijos propagandai, nes leidžia kalbėti apie tikėtiną precedentą ateityje – esą jeigu Baltijos valstybėms vėl kiltų agresijos grėsmė, Vakarų sąjungininkai ir vėl paliktų šių šalių gyventojus kovoti vienus.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Kompiuterių remontas

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje