Kas sieja M. Gorbačiovo izoliavimą Kryme ir „Visagino Country“?

Visaginiečiai sako, kad Lietuvoje vasara baigiasi kartu su „Visagino Country“ festivaliu. Šie metai – ne išimtis. Rugpjūčio 24–25 d. bene seniausias Lietuvos festivalis kvies muzikos gurmanus susitikti vėl. Beje, šie metai festivaliui jubiliejiniai. Visagino ežero pakrantė jau 25-ąjį kartą taps kantri muzikos ir kaubojiškos, amerikietiškos kultūros Meka. 

Skaityti plačiau

Istorijos pamoka šalia Kazokinės dvaro griuvėsių

Ignalinos viešosios bibliotekos projektas „Dvarų istorija žadina vaizduotę“ tęsia kelionę po rajono dvarus ir dvarvietes. Savo žygį pradėjo Vidiškių dvare, vėliau klajojo Kazitiškio dvarvietės parko takais, trečiąkart stabtelėjo ties Kazokinės dvaro griuvėsiais, kur vyko istoriko docento dr. Salvijaus Kulevičiaus atvira istorijos pamoka „Lietuvos dvarų pasaulis: praeitis, palikimas, reikšmė“. Šįkart pamoka buvo daugiau teorinė, pasakojusi apie dvarų istoriją Europoje ir Lietuvoje, jų reikšmę šalių ekonomikoms ir valstybių valdymui, apie žmonių požiūrį į dvarus ir dvarininkus.

Skaityti plačiau

Neriame į dvarų istorijos paslaptis

Antradienį į pusmečio kelionę išvyko naujo Viešosios bibliotekos projekto „Dvarų istorijos žadina vaizduotę“ karavanas. Projekto pristatymas vyko Vidiškių dvare. Vaizduotę šįkart sužadino publikos gausa. Žmonių susirinko kone dvigubai daugiau, nei talpina visai ne ankšta dvaro rūmų salė. Tad nemažai žiūrovų į salę nepateko, daugeliui teko stovėti tarpduryje. Susirinkusius pasveikino rajono vicemeras Laimutis Ragaišis.

Skaityti plačiau

Keliaujant krašto istorijos vieškeliu, stabtelėta trijose stotelėse

Tverečiaus seniūnija, bendruomenė ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazija sukvietė didelį būrį savo krašto žmonių ir svečių pasivaikščioti istorijos takai, nusidriekusiais nuo Tverečiaus pasienio rinktinės iki miestelio. Visom prasmėm turiningas renginys pavadintas „Krašto istorijos keliu“. Prisiminti ir pagerbti įžymių šio krašto žmonių atvyko daug garbių svečių. Renginio vedėja – mokytoja Nijolė Keraitienė. 

Skaityti plačiau

Kodėl naciams po kojomis mėtėme gėles?

Atsakymas į klausimą, kada prasidėjo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos  karas, Rytuose dar vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, atrodo, žinomas pradinės mokyklos mokinukui. Sovietiniuose vadovėliuose teigiama, kad 1941-ųjų birželio 22 d. ankstų rytą „fašistinė Vokietija klastingai užpuolė mūsų Tėvynę“. Tuos, kurie tebegyvena tų vadovėlių idėjomis, bergždžia įtikinėti, kad SSRS nebuvo mūsų tėvynė, nes Lietuva buvo okupuota ir inkorporuota į Sovietų Sąjungos sudėtį, o kas nesutiko ir tam priešinosi, buvo sunaikinti arba ištremti.

Skaityti plačiau

1940-06-15: į priešą – dvi kulkosvaidžio serijos

Šią dieną 1940 m. Sovietų Sąjunga pateikė ultimatumą, įsiveržė į Lietuvą ir ją okupavo. Iki šiol nerimsta aistros apie neiššautą nors vieną simbolinį šūvį. Bet ar tikrai neiššovė? Rusijos istorikas M. Meltiuchovas naujausioje savo knygoje „Pabaltijo placdarmas (1939–1940)“ mini dokumentą, kuriame teigiama, kad lietuvių kariai vis dėlto bandė priešintis ir iššovė ne vieną šūvį. 

Skaityti plačiau

Tremtys įmanomos ir šiandien

Tokia jau žmogaus prigimtis: jis nenoriai prisimena sunkius, slegiančius savo gyvenimo tarpsnius, tragiškus tautos istorijos puslapius. Kaip sakoma dainoje „kas gera prisiminkime, kas bloga – lai išblės“. Ne, neišblėsta, ir sovietiniai trėmimai – atsinaujinanti mūsų žaizda, kuri vis dar žiojėja vos ne kiekvienoje lietuvio – ir ne tik lietuvio – šeimoje ar giminėje. 

Skaityti plačiau

Prisimintos Ažvinčių ir Minčios girių partizanų kovos

Pagal tarpukario Lietuvos tradiciją, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena minima trečiąjį gegužės sekmadienį. „Ši diena – viena reikšmingiausių krašto apsaugos sistemos minėtinų dienų. Šiandieninėje saugumo situacijoje Lietuvai kaip niekada reikalinga stipri kariuomenė, o visuomenės pasitikėjimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių ginklų, kuris suteikia kariuomenei drąsos ir ryžto. Šios šventės dar viena prasmė – pagerbti kovojusius už Lietuvos laisvę partizanus“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. 

Skaityti plačiau

Prieš 70 m. įvykdyta didžiausia lietuvių trėmimo operacija

Pati didžiausia Lietuvos gyventojų trėmimo operacija kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“) prasidėjo SSRS Ministrų Tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkst. ginkluoto pogrindžio dalyvių „esančių nelegalioje padėtyje, nužudytų per ginkluotus susidūrimus ir nuteistų“ bei jų rėmėjų, dokumente vadinamų „banditų pagalbininkais ‒ buožėmis“, šeimų. Specifinis, labai abstraktus terminas „buožė“ naudotas propagandiniais-agitaciniais tikslais, stengiantis ginkluotą lietuvių pasipriešinimą sovietų okupacijai pavaizduoti kaip „klasių kovą“ ir deklaruoti, kad ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvius rėmė tik „buožės“ – turtingi ūkininkai ir pasiturintys valstiečiai, o skurdžiai, gyvenę „engiami klasių“, pritarė krašto sovietizacijai. 

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje