Šviesos žiburiai alkoholyje skęstančiuose kaimuose

Nejau dar per mažai suluošintų gyvenimų? Kas turi įvykti, kad žmonės pagaliau suprastų, kur žmoniją nuvedė jos pačios „pasiekimai“? Paskutinėmis savaitėmis klausant TV ir skaitant spaudą kilo mintis, kad didžioji žmonių dauguma yra labai priklausoma nuo alkoholio, nes taip desperatiškai kovoja už kiekvieną jo lašą. Jei žmogus negali atsipalaiduoti, negali mąstyti ir net linksmintis be alkoholio, vadinasi, jis yra marionetė, kurią galima kaip nori valdyti.

Skaityti plačiau

Sauskelnės, televizoriai, unitazai... ir kam gi dar gali rastis vietos kapinėse?

Neseniai ignalinietis Vaidas D. sakė pastebėjęs, kad lietuvaitės itin mėgsta lankytis kapinėse. Tąkart nesureikšminau jo žodžių ir nepasistengiau pasidomėti, ką  konkrečiai jis  norėjo pasakyti, tačiau vėlesni pačios pastebėjimai ir kolektyviniai kitų ignaliniečių prašymai privertė imtis plunksnos (beje, nors tai ir senamadiška, tačiau svarbius dalykus visada stengiuosi  pirmiausia ranka ant lapo užrašyti  – gyvesnės mintys). Kviečiu į ekskursiją po Ignalinos miesto kapines.

Skaityti plačiau

Bendruomenė ieško pagalbos „skęstančiam“ Grikiapelės gyventojui

Ankstyvas, bet neįprastai „vandeningas“ pavasaris privertė sunerimti ne vieną rajono gyventoją. Daugelio žmonių žemės sklypuose, iki šiol nekėlusiuose rūpesčių, atsivėrė gražūs ežerėliai. Regis, net kraštovaizdis pasikeitęs. Deja, bet šis, kaip bet kuris kitas grožis turi savo kainą. Ne tik nyksta žmonių pasėliai, bet ir kitas turtas praranda vertę. Grikiapelės kaimo gyventojo Silvo Blažiūno namų valdoje šiemet susiformavo iki šiol neregėto dydžio ežerėlis, pasiglemžęs ne tik dalį žemės sklypo, bet ir dalį ūkinio, kuriame spėjo peržiemoti telyčaitė, malkines su malkomis, užkabino ir pirtelę. Skaudu, žinoma, Silvui, bet jis ramiai žiūri į susiklosčiusią situaciją ir tiesiog laukia, o štai kaimelio bendruomenė sunerimusi kur kas labiau, nusprendė ieškoti pagalbos kaimynui ir kreipėsi į redakciją, tikėdamasi, kad, galbūt, paviešinus šią bėdą, kas nors ją „nupirks“.

Skaityti plačiau

Ką pasakytų Hipokratas?..

Redakcija vėl gavo pilną nevilties žmonos, praradusios vyrą, laišką, kuriame skundžiamasi dėl gydytojų abejingumo, atliekant savo pareigas. Dėl to, pasak laiško autorės, mirė dar gana jaunas, 56-erių žmogus. Laiškas ne anoniminis, yra vardas, pavardė, telefonas, rengiant laišką, juo bendravome. Tai jau ne pirmas toks laiškas apie kai kuriuos mūsų medikus, kurių pavardės, beje, kartojasi vis tos pačios. Todėl šių gydytojų užtarėjams patariu nesvaidyti žaibų redakcijai (kaip jau buvo anksčiau), esą mes gydytojus šmeižiame. Čia ne redakcijos, čia šeimos, likusios be vyro, tėvo, senelio, šauksmas.

Skaityti plačiau

Niekas geriau nepasirūpins mūsų turtu, nei mes patys

Praėjusį trečiadienį rašėme apie daugelio vidiškiečių nepasitenkinimą gautomis sąskaitomis už šildymą. Kai kurios jų už sausį siekė 175 eurus. Gyventojai reikalavo susitikti su rajono savivaldybės atstovais. Apie tai buvo paskelbta MI, šeštadienį toks susitikimas įvyko. Į jį atvyko rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Kreivėnas, Ignalinos šilumos tinklų direktorius Mindaugas Lapėnas, Butų ūkio atstovas Aleksandras Dolgovas.

Skaityti plačiau

Bėgimas uždaru ratu

Nežinau, kaip jūsų, bet mano praėjęs savaitgalis buvo išties audringas. Ir prasidėjo jis penktadienio vidurdienį, sulaukus pirmojo skambučio iš gyventojos, gavusios sąskaitą už sausio šildymo paslaugas. Įtampa neslūgo. Skambučiai tęsėsi. Žmonių liejama nuoskauda „užsikrėčiau“ ir pati. Šeštadienio popietę pokalbius telefonu pakeitė susitikimas Vidiškių bibliotekoje, kur susirinkę vietos gyventojai išsakė visus nuogąstavimus, nepasitenkinimus, lygino susineštas sąskaitas ir svarstė, ar galima išeitis iš padėties, kuri, regis, tos išeities neturi. Tada galutinai supratau, kad žmones apėmusi  neviltis... Ar tai reiškia, kad tauta pasiduoda?

Skaityti plačiau

„Stavkė“ – nuo 500 eurų“

„Labai prašau, parašyk, kad „stavkė“, norint patekti į Mielagėnų globos namus, prasideda nuo 500 eurų. O tuos, kurie piktinsis, nirš ir grasinsis teismais, žiniasklaida, dievais ir pragarais – siųsk pas mane“, – rimtu veidu, bet, kaip visada, juokaudamas ir ironizuodamas pasakė kunigas Marijonas SAVICKAS. Kunigo žodis – kone įsakymas. Parašiau taip, nes pritariu kun. Marijono pozicijai nesiteisinti,  priešingai – pritarti kiekvienai „nesąmonei“ ir dar labiau ją pagrąžinti.

Skaityti plačiau

„O prie ko čia aš...“

Gyvename pagal konkretų, karta iš kartos tobulinamą, pasaulio suvokimo modelį. Tarp begalės to modelio išsišakojimų, punktų, papunkčių ir kitų sudėtinių dalių, gerai paieškoję, atrastume ir kiekvieno reiškinio, daikto, veiksmo ar net tarpusavio santykių apibrėžimą. Mums lyg ir savaime suprantama, kam reikalingas stalas, rašiklis, žolė, kelias, vairuotojas, mokytojas  ar... gydytojas.

Skaityti plačiau

Mirusią motiną slapta užkasė dėžėje, o kapavietę sutrypė, kad neliktų nė ženklo

Jauni ir vidutinio amžiaus žmonės dažniausia planuoja ateitį, o sulaukę garbaus amžiaus – kaip deramai iškeliauti iš šio pasaulio. Dažniausia savo pageidavimus žmonės pasako artimiesiems, idant jų norai būtų įvykdyti. Kaip kas vykdo tuos norus – ne mūsų žinioje. Tik stebime apeigas, kurios vyksta. Vieni išsiskiria originalumu, kiti vargsta su primestomis nepaaiškinamomis tradicijomis, o treti – šokiruoja ir net verčia nerimauti. Kai XXI a. žmogus laidojamas lyg nepažįstamasis karo lauke po mūšio, darosi nejauku, o galvoje pinasi kažin kokios negeros mintys. Kunigas Sigitas pasidalijo neseniai mūsų viename rajono kaime įvykusio šiurpinančio įvykio detalėmis.

Skaityti plačiau



Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Apklausa

Kaip vertinate naujos valdžios kampaniją prieš alkoholį. Ar reikia riboti jo įsigijimo sąlygas, ar reikia branginti?

Reklama ir skelbimai svetainėje