Melas vardan tiesos?

Labai nesinori būti statistiniu verkšlentoju, bet kartais aplinkybės susiklosto taip, jog esi priverčiamas elgtis ne pagal savo norus. Ėmė likimas ir nubloškė į Utenos regiono atliekų tvarkymo centrą. Teko į atliekų centrą pristatyti seną, asbesto prisotintą šiferį. O štai čia ir paaiškėjo, kad norėdami būti teisūs, privalome būti nesąžiningi ir meluoti. 

Skaityti plačiau

Kaip renovacija „užtemdė“ Velykų džiaugsmą

Sakyčiau, visai normalu ir net „sveika“, kad toks procesas, kaip renovacija, vieniems asocijuojasi su taupumu, estetika, kokybiškesniu gyvenimu ar net pasididžiavimu, o kitiems – sveikatos praradimu, skolomis, pykčiais ir įtampa. Kažkam pasiseka, o kažkam – kaip visada. Šįkart į renovacijų nesėkmių sūkurį pateko N. Daugėliškio miestelio Mokyklos g. esančio daugiabučio dviejų kraštinių butų savininkai. Dėl to Velykas draugiškai praleido kibirėliais „sėmuodami“ vandenį užlietuose butuose.

Skaityti plačiau

Ar verta pyktis dėl sulaužyto stalo?

Anądien, lankydamasis Palūšėje, užsukau į naująją įstaigą – poilsio kompleksą „Campus viridis“. Klausiu – kaip sekasi? Įstaigos darbuotojas Algimantas Mineikis sako, kad žiemą veiklą pristabdė. Dirba tik pagal užsakymus. Ir kažkaip piktokai numojo ranka. Supratau, kad kažkas negerai su tais užsakymais. Ir tuomet ponas Algimantas papasakojo tokią istoriją.

Skaityti plačiau

Pastato miesto paplūdimyje likimas – miglotas

Neretai ignaliniečiai manęs klausia, kas ir kada bus statinyje, suręstame miesto paplūdimyje. Kaip žinia, jis ten „išdygo“ kaip savotiška kompensacija už dar 2007 m. išardytą buvusį Etnokultūros centro pastatą, kurio vietą užėmė didžioji „Maxima“. Kalbų būta įvairių: tai ten bus restoranas, tai motelis, tai konferencijų salė. Dabar jau galima pasakyti, kad visiškai neaišku, koks to pastato likimas.

Skaityti plačiau

Dėl medžių tvarkymo – aistrų sūkuriai

Tikiu, kad didžioji dalis žmonijos vertina natūralų gamtos grožį, kurio nepalietė žmogaus fantazija ir ranka. Tačiau, norim to ar nenorim, bet mes turime pripažinti, kad esame didžiulės bendruomenės dalis, kurioje gyvena daugybė žmonių, kuriama begalės įstatymų. Tuo pat metu mes suprantame, kad dėl mūsų išskirtinumo ir individualumo dažnai negalima visada dėl visko sutarti ir rasti teisingų sprendimų.

Skaityti plačiau

Tarsi per Klausučių ūlytėlę...

Redakciją pasiekė nerimo kupinas skambutis. Moteris tiesiog stebėjosi ir guodėsi dėl jų daugiabučių, esančių Aukštaičių gatvėje (Nr. 32 ir 34), kiemų, paverstų purvyno klampyne. „Ryte pasnigo. Parėjau iš poliklinikos ir nustėrau – įeiti į laiptinę galiu tik klampodama per purvyną. Tai kodėl V. Šimonis visą vasarą laukė, o subjurus orams ir pasnigus, ėmė rausti panamėje vamzdynus ir, negana to, tą pačią dieną imtasi renovacijos darbų. Ką jie sau galvoja? Tyčiojasi? Žinau, kad nei aš, nei jūs nieko nepakeisime, tačiau bent jau pasiguosti norėčiau“, – kalbėjo skambinusioji.

Skaityti plačiau

Kaip kelininkai kaimų ribomis žongliruoja

Į redakciją užėjęs ignalinietis Kęstutis Gaidelis pasidalijo savo rūpesčiu. Dangus negriūna, tačiau problemiška situacija yra. „Mano tėvų sodyba visais laikais buvo Paringyje, todėl ir mano dokumentuose gimimo vieta nurodyta šiame kaime. Tik peršokus upelį, skiriantį Grigiškę nuo Paringio, stovėjo ir kelio ženklas su kaimo pavadinimu. Bet prieš keleriuss metus, asfaltuojant kelią, po darbų minėtas ženklas atsidūrė ne buvusioje vietoje, o už kelių šimtų metrų toliau Paringio pusėn.

Skaityti plačiau

Dūkšto bendruomenė: tarp ambulatorijos ir klebonijos

Ne vieną popieriaus lapą prirašėme pasakodami apie tai, kokių pasekmių pridaro slapukavimas ir tylėjimas dėl per didelio pasitikėjimo savimi. Viskas, kas susiję su visuomenės interesais, bet daroma kažkaip paslaptingai, sukelia daug klausimų, nerimo, verčia gal net ir klaidingai interpretuoti esamą situaciją. Dar rugsėjo pabaigoje viešėjau Dūkšto miestelyje, o tiksliau, buvau pakviesta apsilankyti miestelio ambulatorijoje ir jos prieigose, tačiau dėl didžiulių ir itin reikšmingų įvykių pirmąją spalio dekadą, šios istorijos „narpliojimą“ buvau palikusi „susigulėti“.

Skaityti plačiau

Kiekviena padaryta niekšybe atimame viltį iš savo rytojaus

Niekaip nesuprantu žmonių, kurie kasa po savimi duobę, bet dėl tos duobės gilumo ir tamsumo kaltina valdžią, Dievą ar net kaimyną ir Mėnulio fazę, bet tik ne save. Nejau taip sudėtinga atsitraukti nuo ėdesio dubenio, stabtelėti vergavus godžiai vartotojiškai savo prigimčiai ir „pakelti akis į dangų“, susivokti kur ir kas esi, įsisąmoninti savo paskirtį ir galimybes šioje planetoje?.. Žinau, kad sunku. Nes lengva tik tai, kas veda į klystkelius ir pražūtį.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje