Dėl medžių tvarkymo – aistrų sūkuriai

Tikiu, kad didžioji dalis žmonijos vertina natūralų gamtos grožį, kurio nepalietė žmogaus fantazija ir ranka. Tačiau, norim to ar nenorim, bet mes turime pripažinti, kad esame didžiulės bendruomenės dalis, kurioje gyvena daugybė žmonių, kuriama begalės įstatymų. Tuo pat metu mes suprantame, kad dėl mūsų išskirtinumo ir individualumo dažnai negalima visada dėl visko sutarti ir rasti teisingų sprendimų.

Man gražu tai, kas natūralu ir tikra. Labai gražu. Bet aš taip pat nenoriu, kad ant manęs, mano automobilio ar mano namo užvirstų medis... Kaip suderinti natūralų grožį ir pagarbą bei meilę gamtai ir užtikrinti visuomenės saugumą? Kasmet redakcija ir rajono valdžios atstovai sulaukia įvairių prašymų, reikalavimų, skundų ar pasipiktinimą išreiškiančių laiškų dėl (ne)genimų ir (ne)pjaunamų medžių. Vieni kovoja už gamtą, kiti – už saugumą! Šįkart redakciją aplankė sunerimusios gydytojos Beatričė Karkliauskienė ir jos sesuo Danutė Deniušytė. Moterys tiesiog išsigando dėl ketinamo nupjauti ąžuolo, augančio pakalnėje, leidžiantis į miesto paplūdimį. Kadangi viso to centre – už vieną ar kitą teritoriją atsakingas asmuo, šiuo atveju – seniūnas, pokalbį pradėjome nuo jo.

Pirmadienio popietę Ignalinos seniūnas Valentinas Rumbutis kuo ramiausiai informavo, kad nurodymą apgenėti ąžuolą gyventojų prašymu davė jis, kartu patikino, jog medžio pjauti neketinama, nugenėtos tik kelios šakos, kurios trukdė eismui ir saugumui. O ir su minėtomis ignalinietėmis seniūnas, sakė, gražiai sutaręs, vieni kitus supratę. Tačiau jau kitą dieną redakciją pasiekė peticija (prašymas) su septyniais gyventojų parašais, kurią pateikiame ir visiems skaitytojams.

Kas dėl dviejų beržų pašalinimo Atgimimo ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje, tai jie nupjauti rajono Saugaus eismo komisijos nurodymu, nes medžiai užstojo matomumą, o ši sankryža – viena avaringiausių.

Šįkart nebūsime advokatais nė vienos pusės, tiesiog pateiksime specialistų komentarų ir gyventojų nuomonių. Sukilus aistroms,  į redakciją skambino penki skaitytojai šia tema.

Komentarai

Simonas KAJĖNAS

Rajono aplinkos apsaugos inžinierius (ekologas) Simonas KAJĖNAS įsitikinęs, kad medžius saugoti reikia, nes tai – gyvas organizmas. Tačiau vėl gi, suaugę medžiai, ypač gausiai apgyvendintoje teritorijoje, pradeda trukdyti žmonėms, gali pakenkti jų sunkiai uždirbtam ir ilgai kauptam turtui (namui, automobiliui), galiausia – paties žmogaus gyvybei.

Miesto ar kaimo seniūnija privalo prižiūrėti jai priklausančią teritoriją, numatyti galimus nesklandumus ir atsakyti už kiekvieną pražiopsotą galimą pavojų. Jei, tarkim, nulūžta šaka ką nors sužalodama ar užgriūna ant pastato sutrūnijęs medis, už pasekmes atsako seniūnas.

Kita vertus, kalbant konkrečiai apie medžių pjovimą ar nepjovimą, visada buvo ir bus dvi stovyklos. Vieni reikalauja pjauti (dažniausia tie, kurie realiai patiria ar gali patirti žalą – autor. past.), o kiti reikalauja neniekinti gamtos (dažniausia tie, kurie realiai neturi nieko bendra nei su pačiais medžiais, nei su ta teritorija, o tėra „mylėtojai iš idėjos“ – autor. past.), todėl padaryti taip, kad visi būtų patenkinti, kai kuriais atvejais net neįmanoma.

Konkrečiai kalbant apie ąžuolą pakeliui į miesto paplūdimį, svarbu suprasti, kad tos šakos nugenėtos dėl to, kad driekėsi virš kelio ir trukdė eismui, o gyventojai skundėsi, kad negali saugiai eiti šaligatviu ir turi dėl jų eiti važiuojamąja kelio dalimi, taip ne tik rizikuodami savo sveikata, bet ir keldami pavojų kitiems eismo dalyviams.

Turbūt mums visiems gražiausias medis, augantis natūraliai, tačiau privalu įsisąmoninti, kad mieste jiems nėra sąlygų taip augti, todėl ir vykdoma jų priežiūra (genėjimas ar, išskirtiniu atveju, šalinimas).

Nuomonės

Trečiadienio rytą į redakciją paskambino buvusi ignalinietė Rasa. Moteris jau negyvena Ignalinoje kelerius metus, tačiau su vyru čia nuolat svečiuojasi ir atostogauja. Rasa prašė jos vardu padėkoti Ignalinos miestą ir jos apylinkes prižiūrintiems vadovams (merui, seniūnui, specialistams) už nuostabiai išpuoselėtą jos gimtąjį miestą.

„Aš kilusi iš Ignalinos, mano vyras – iš tokio paties nedidelio miestelio Dzūkijoje. Pastebėjome vieną labai ryškų skirtumą tarp realybės ir žinios viešojoje erdvėje (internete, žiniasklaidos priemonėse). Realybėje mūsų Ignalina tiesiog nuostabi: sutvarkyta infrastuktūra, gražiai renovuoti pastatai ir namai, išpuošta gėlėmis, prieš šventes sužiba visas miestelis ir t. t. Tiesiog jauti malonumą vaikščiodamas gimtuoju miestu. Tačiau viešojoje erdvėje, o ypač taip populiariuose socialiniuose tinkluose, kur persikėlė kone visų gyvenimai, apie Ignaliną beveik nieko nėra. O mano minėtas Dzūkijos miestelis vienas iš socialinių tinklų ir spaudos lyderių, o realybėje – nėra ką lyginti su Ignalina. Kviečiu ir linkiu ignaliniečius ne tik dirbti savo krašto labui, bet ir nebijoti apie tai papasakoti kitiems. Ačiū už gražią Ignaliną, į kurią kada nors būtinai su šeima sugrįšime! “, – sakė Rasa.

xxx

 „Gyvenu taip vadinamame Turistų g. kvartale. Kasdien gatve link paplūdimio vedu pasivaikščioti šunį. Neseniai po stipraus vėjo naktį pastebėjau, kad po tuo ąžuolu prikritę nemažai ir visai neplonų jo šakų. Net parkritau, už vienos užkliuvusi, bet čia jau aš žiopla. Kiekviena jų, pataikiusi į galvą žmogui, rimtai jį sužalotų. Todėl paskambinau miesto seniūnui Valentinui Rumbučiui ir paprašiau pagal galimybes tą ąžuolą apgenėti, pašalinti apdžiūvusias šakas. Ačiū seniūnui, jis atsižvelgė į mano (ir dar poros kaimynų) pageidavimą ir žemai nukarusias nesaugias medžio šakas apgenėjo“

Birutė

xxx

„Prie Aukštaičių g. 32-ojo namo augo neišvaizdus, kreivas medis, kuris vieną dieną galėjo ir nuvirsti, ką nors sužaloti, nes vasarą prie jo žaidžia ir vaikai. Seniūnas išgirdo mano nuomonę ir medį pašalino. Ačiū.“

Dalia V.

xxx

„Ką jau ten kalbėti, reikėjo tą ąžuolą kiek aptvarkyti, kurio žemos šakos net didesniam sunkvežimiui su kroviniu trukdė pravažiuoti. Normalu juk: ąžuolo nenupjovė, tik apgenėjo...“

Valdemaras

xxx

Jei manęs kas nors paklaustų, pasakyčiau, kad visada reikia žiūrėti pagal situaciją. Japoniško stiliaus skvereliai ar biliardo stalą primenančios pievelės mane tiesiog kraupina, nes nesuvokiu tokio grožio. Tačiau dilgėlės iki juosmens gyvenamojoje teritorijoje taip pat nekelia žavesio. Nepaisant to, visada laukiau progos pasakyti pastabėjimų miesto priežiūros darbuotojams. Nesu miškininkas, bet vadovaujantis logika, toks genėjimas, koks vykdomas pas mus, lėtas bet kokio, net ir paties sveikiausio, medžio žudymas. Tarkim, kai savo sodelyje nupjauname kokią vaismedžio ar kito medelio šaką, mes darome itin aštriu pjūkliuku, saugome žievę ir pjūvį darome kuo arčiau kamieno horizontaliai, tokiu būdu leisdami medžiui pačiam „išsivalyti“ žaizdą ir „užgydyti“ ją. O štai mūsų miesto medžių genėtojai, genėdami šakas, palieka kokių 30–50 cm stimburius ir būtinai horizontaliai ar pusiau horizontaliai, kad toji vieta nuolat šlaptų, joje kauptųsi nešvarumai, mikrobai. Taip nugenėtas medis vienareikšmiškai pasmerktas esą „natūraliai“ žūčiai, nes taip nugenėta šaka neužsitrauks, o taps tiesioginiu puvinio židiniu, plintančiu iki pat medžio šerdies. Gal prieš imantis tokių darbų, reikėtų itin gerai pasikonsultuoti su arboristais? Kiekvienas lai daro tai, ką iš tiesų išmano.

Lina

Ignalinos rajono savivaldybės ekologui

Laikraščio „Mūsų Ignalina“ redakcijai

PRANEŠIMAS

Ignalina, 2018 m. sausio 9 d.

Mūsų miestelis garsėja renovuojamais namais, gražiai tvarkoma aplinka. Tvarkomos ir miesto paplūdimio prie Gavio ežero prieigos. Bet mus, gyvenančius Ignalinoje ir besimėgaujančius gražia gamta, apstulbino pastaruoju metu beatodairiškai naikinami ar žalojami medžiai pačiame mieste: nupjauti du sveiki beržai Atgimimo–Vasario 16-osios gatvių sankryžoje, negailestingai ir nemokšiškai sužalotas ąžuolas, augantis prie gatvės į paplūdimį prie Gavio ežero. Medis sveikas, stiprus, visomis gyvybingomis šakomis, puošiantis mūsų aplinką ir, gamtininkų specialistų nuomone, galintis pretenduoti į gamtos paminklų rezervo registrą. Ąžuolas negailestingai sužalotas, nupjautos gražios sveikos šakos, puošusios taką į ežerą.

Norime žinoti, kas davė leidimą žaloti mūsų visų gamtos turtą – ąžuolą, ką dar numatyta daryti? Kodėl tokiais svarbiais klausimais nėra jokios informacijos laikraštyje, kodėl nesitariama su visuomene? Gamta – visų mūsų namai ir beatodairiškas jos niokojimas atsilieps ir mums patiems, kenks miesto kurorto įvaizdžiui.

Kreipiamės ir į laikraščio „Mūsų Ignalina“ redakciją, ir į rajono savivaldybę, jos ekologą. Negavus įtikinamų atsakymų per spaudą, pasiliekame teisę kreiptis į Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą ar Lietuvos aplinkos ministeriją. Ieškosime ir Seimo nario Gintauto Kindurio, buvusio rajono ekologo, užtarimo.

Medžių niokojimas Ignalinos mieste turi būti sustabdytas, o asmenys, davę tokius įsakymus (leidimus) – įvardinti.

Ignalinos miesto gyventojai: Danutė Deniušytė, Danutė Dūdėnaitė, Reda Žvirblytė ir kt (iš viso 7 parašai)

 





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje