Dar vienai Linkmenų seniūnijos gyventojai suėjo devyniasdešimt

Žmogaus gyvenimas – buvo ir tebėra mįslė. Kiek besistengtume įspėti ir atskleisti jo paslaptis – nepavyks. Kartais atrandame panašumų, sutapimų žmonių likimuose, tačiau tai ir lieka tik panašumai – ne daugiau. Vienodų žmonių ir jų likimų žemėje nėra. Ir kaip kartais liūdna, kada žmonės jėga bruka kažkada kažkieno kažkur patirtus išgyvenimus, bandydami įtikinti pašnekovą, kad jo kelias bus toks pats. Neverta stengtis, nes taip nebus niekada. Vieną rugsėjo penktadienį buvau pakviesta į gražų pasisėdėjimą Pažiezdrio kaime – ponia Zofija Lunienė šventė 90-ies metų jubiliejų. Dar vienas spalvingas gyvenimas, turintis kažką savito, žavaus, kažką liūdno ir skausmingo, o tuo pačiu ir turtingo.

Skaityti plačiau

„Mamyt, tu obelis sodo žila...“

Seniūnijose seniai gyvuoja tradicija sveikinti šimto sulaukusius. Tačiau šimtamečių kasmet vis mažiau ir mažiau, todėl kai kuriose seniūnijose sveikinami ir 90-mečiai. Pasak Linkmenų seniūno Jono Aleknos, linkmeniškiai taip pat nutarė taip elgtis. Antradienį šios seniūnijos darbuotojai sulėkė į gražiai tvarkomą Genovefos Bivainienės sodybą Grikiapelėje. Rugsėjo 3-ąją ši moteris peržengė devyniasdešimtąjį gyvenimo slenkstį.

Skaityti plačiau

Išsvajotas gyvenimas be taisyklių virto realybe

„Kodėl aš taip darau? Mano tikslas – „subankrotinti Maximą...“ – kuo rimčiausiai sako Onutė ir čia pat priduria. – Tikiuosi supranti, kad juokauju“. Be ribų labai rimtai juokaudamos ir skanaudamos rabarbarų pyragą su karališkąja arbata, vieną vakarą šnekučiavomės su Onute Sokoloviene ir jos seserimi Danute – moterimis, metusiomis iššūkį piktaliežuviams, pavyduoliams ir primestoms įsisenėjusios nuostatoms. Nors, iš tikrųjų, kalbėjome apie prieskoninius augalus, daržoves, vaistažoles. Koks ryšys? Apsilankykite ir jūs Girminių kaime, Budrių gatvėje, nutysusioje per siaubingus kalnus ir gūdžius miškus iki pat Onutės ir Agėjaus Sokolovų namų.

Skaityti plačiau

Audėjos Emilijos dovana Lietuvai

Kodėl žmonės mėgsta žiūrėti į dangų ir žvaigždes? Atsakymas gana paprastas: jie ilgisi. Jausmą atpažįsta, nesąmoningai kelia akis į žvaigždėtą dangų ir ieško nusiraminimo ten, tolimoje žmonijos praeityje, Visatoje, kurioje atsirado dabartis. Ką mes veikėme ir ko pasiekėme per tą laiką? Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Molėtų r. sukaupta ir tebekaupiama visa įmanoma informacija apie žmonijos ryšį su Kosminiu pasauliu. Visai neseniai muziejaus fondus papildė Mielagėnų palaimintojo Jurgio Matulaičio parapiniuose globos namuose gyvenančios audėjos Emilijos Patiejūnaitės reto grožio ir sudėtingumo audiniai.

Skaityti plačiau

Beribės meilės ribos

Mums norisi mylėti – beatodairiškai, stipriai. Bet kartais mylime ir liekame  nuvilti, lūkesčiai neišsipildo, apima savigrauža, prarandame dalį savęs. Vaikai – atviras klausimas meilei. Ypač „sunkūs“, maištaujantys – kaip ir kiek mylėti, kur sustoti, kiek tęsti? Negerai nemylėti, negerai mylėti per daug. Vienas ribas peržengę, kitas sukuriame, vienas atradę – kitas prarandame.

Skaityti plačiau

Egidijus Trofimovas: „Blogą energiją skleidžia tik žmonės“

„Žmonės klysta manydami, kad kai kurie medžiai ir pati mediena skleidžia blogą energiją. Esu įsitikinęs, kad blogą energiją skleidžia tik žmonės“, – sako kelis dešimtmečius medienos iš rankų nepaleidžiantis vyrukas, bet kokią medienos atraižą gebantis paversti meno kūriniu.

Skaityti plačiau

Drožėjo jubiliejus tapo bendruomenės švente

Vasario 18 d. gražią ir jaudinančią šventę savo mylimam liaudies meistrui Teofiliui Patiejūnui surengė Šiūlėnų kaimo bendruomenė. Paminėta medžio drožėjo ir tapytojo 75-erių metų sukaktis. Jubiliatą sveikino savivaldybės, seniūnijos, bendruomenės atstovai, kaimynai, giminaičiai. O jis pats sakė nemėgstantis švęsti savo gimtadienių, bet kad jau buvo gražiai pakviestas, tai neatsisakė. Kalbėti menininkas apie save irgi nemėgsta. Prieš šventę sakė kelias naktis nemiegojęs ir labai jaudinęsis.

Skaityti plačiau

Gydytojos kolekcijoje –2000 varlių

Kolekcionieriai – paslapties šleifu apgaubti žmonės. Tokie jie į mūsų sąmonę ateina iš knygų ir filmų. Lyg ir keliantys grėsmę, lyg kažkiek išprotėję, lyg žinantys kažkokių visatos paslapčių, kurios mums nesuvokiamos, lyg kažkiek nelaimingi, lyg kažką stebuklingo atradę… Net kolekcininkų „rūšių“ pavadinimai dažnai skamba kaip diagnozės, pvz. birofilija (alaus atributika), filofonija (patefono plokštelių ir pan.), skripofilija (senų vertybinių popierių), filumenija (degtukų dėžučių)…

Skaityti plačiau

Apie vyrus, su kuriais metalas šnekasi...

Ar galima senąją Lietuvą įsivaizduoti be kalvio? Vargu. Tuometis kalvis gamindavo įvairiausius daiktus – nuo reikmenų namams ir žemės ūkio padargų iki pasagų arklių kaustymui. Dabar kalvis dažniau siejamas su vartų, tvorų, kryžių, saulučių, rečiau skulptūrų ar suvenyrų kalimu. Neabejotinai galima tvirtinti, kad šių dienų kalvis – meniškos sielos žmogus, puoselėjantis senąsias lietuviškas vertybes ir tautodailę. Paskutiniu metu lietuviai vis labiau linkę grįžti prie natūralios gyvensenos, iš miestų keliasi gyventi į kaimą, kur daugiau gamtos.

Skaityti plačiau





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

lrytas.lt

Reklama ir skelbimai svetainėje