viagra super force buy over internet

Taros supirkimas – pačių ja besinaudojančiųjų reikalas?

Sena patarlė sako – kuo giliau į mišką, tuo daugiau malkų. Tas pats ir mūsų atveju. Kuo labiau giliniesi į problemą, tuo labiau klimpsti. Ir kas galėjo pagalvoti, kad toks nekaltas daiktas – tuščias butelis – sukels ant kojų visą pulką žmonių. Po pirmosios šio straipsnio dalies sulaukėme įvairių skambučių – ir kitų rajono kaimų gyventojų, ir, mūsų nuostabai, pačių pardavėjų. Tad, tvirčiau įsikibkite – važiuojame...

Gyventojų godos

Tuščios taros tema rašyti pradėjome tada, kai gavome nusiskundimų iš Dūkšto miestelio gyventojų. Esą pavargę aiškintis su parduotuvės AIBĖ (didžiosios) pardavėjomis, susirašinėti su Vartotojų teisėmis ir t. t. dėl tuščios taros supirkimo. Įstatymas sako viena, o parduotuvės darbuotojai sako visai ką kita. „Mūsų miestelyje yra trys parduotuvės, dvi iš jų tokios mažos, kad ten net prekės sunkiai telpa, tad akivaizdu, jog joms nėra kur dėti supirktą tarą. Tačiau vienoje iš jų (V. Kuolo parduotuvių tinklas), bandydami laviruoti situacijoje, superka tarą filialuose Senajame Dūkšte ir Kaniūkuose. Pačiame Dūkšte yra dar dvi parduotuvės, didžioji ir mažoji AIBĖS, priklausančios IMEDOS parduotuvių tinklui. Dėl mažosios nesiginčysime, ten išties sudėtinga dėl ploto, tačiau didžiojoje AIBĖje vietos – kaip šokių salėje. Vartotojų teisių specialistams jie atsakė, jog riboja taros supirkimą dėl to, jog neturi sąlygų sandėliavimui. Įžūlus melas. Pati parduotuvės salė yra didelė, dar tokio paties dydžio sandėlis tame pačiame pastate. Tarą jie superka visiškai nepaisydami įstatymų. Pagal juos tarą privalo parduotuvėse supirkti visą parduotuvės darbo laiką. O čia... sekmadienį nesuperka visai. Šeštadienį ir darbo dienomis – tam tikromis, pačių nustatytomis valandomis. Vasarą žmonės ypač daug naudoja įvairių gaiviųjų gėrimų, o dar kai suvažiuoja svečių ir vaikų – po du maišelius susirenka tuščios taros. Žinote, ką daro žmonės? Išėję iš parduotuvės su maišais nepriimtos taros, meta juos čia pat – prie pirmojo konteinerio. Mes Lietuvoje reklamuojamės ištaisytais aikštynais, parkais, renovacijomis, bendruomenių pasiekimais, o paprasčiausių įžūliai besielgiančių įstatymų pažeidėjų pažaboti negalime. Ir atvažiavusieji į svečius labiau pastebi štai tokią netvarką, kurią sukuria daugybė „smulkmenėlių“ nei kas gražu Ignalinoje. Ne dėl savęs asmeniškai nerimaujame. Jaudinamės dėl savo krašto, dėl nuoširdžiai dirbančių žmonių ir labai gaila, kai kažkas įžūliai viską tarsi batais mindo...“, – dėstė mintis dūkštiečių šeima (ir tėvai, ir vaikai). 

Žurnalistinis tyrimas

Na, nereikia daug fantazijos pasitikrinti, kas ir kaip. Taigi, įsimetę keletą tuščių butelių perlėkėme per rajoną, žinoma, pasiėmę draugėn mažiau rajonui iš veidų pažįstamų bendradarbių. Ir ką gi. Pardavėjos nepažįstamiems buvo ir draugiškos, ir piktos, ir gan atviros, paaiškino kas ir kaip, tačiau, kadangi nebuvo prisistatyta, tai ir mes neminėsime, kur konkrečiai ir ką sužinojome. Aišku tik viena. Mūsų rajone esančių AIBĖ parduotuvių tinkle galioja visai kiti įstatymai, nei visoje Lietuvoje. Sekmadieniai čia – šventa diena nuo taros supirkimo, vienoje iš parduotuvių visas savaitgalis šventas, o kitomis dienomis – kaip kur: kas kelias valandas superkama tarą, o kai kur tik iki pietų. Kita vertus, kelios rajone esančios parduotuvės, priklausančios Vilniaus kooperatyvui ir Ignalinos vartotojų kooperatyvo parduotuvių tinklui, įstatymo laikosi nepriekaištingai – tuščia tara superkama visą parduotuvės darbo laiką. 

Pardavėjų nuoskaudos

Kaip jau minėjau, sulaukėme pačių dviejų pardavėjų skambučių. Pirmoji moteris aiškiai buvo nepatenkinta teiginiu, jog už taros supirkimą pardavėjams sumokama. „Kodėl jūs parašėte, kad pardavėjams mokama, kai jie negauna nė cento už tai. Mums labai skaudu. Atrodo, lyg mes čia pačios kalčiausios būtume“, – kalbėjo moteris. 

Antroji pardavėja dar daugiau minčių išdėstė: „Nežinau, kaip jums viską išaiškinti, bet tik pabuvęs pardavėjo kailyje gali viską suprasti. Štai vienas žmogus atnešė daugiau nei 50 butelių, vasarą juk daug poilsiaujančių, tad eilė nusidriekė per visą parduotuvę – pirkėjai ilgiausiai stovėjo ir laukė, kol butelius priimsiu. O taromatą mažai parduotuvėlei statyti būtų per brangu. Be to, jam reikia nemažai vietos. Dabar butelius, skardines kaupiame maišuose tam skirtoje vietoje. Jų susikaupia labai daug – kaime žmonės geria. Daugiausia būna plastikinės taros – tuščių alaus butelių, skardinių kur kas mažiau atneša, o stiklinių butelių labai retai. Kai sukaupiame atitinkamą kiekį taros, sistemos administratoriai atvyksta jos pasiimti – patiems mums nereikia jos niekur gabenti. Parduotuvėje žmones girdžiu kalbant, kad pakelėse, pakrūmėse sumažėjo išmestų butelių ir skardinių. Juk sumokėjus 10 centų juos išmesti gaila. Aš pati taip pat dabar jau nemetu tuščių butelių. Kartais paskaičiuoju, kad iš sukauptų butelių susidaro apie 10 eurų, tai ar gali tokį pinigą išmesti? Tik bėda, kad namie irgi kaupiasi kalnai tuščios taros, vietą užima, bet ką darysi – daugelis dabar tuščią tarą kaupia, nemeta į konteinerį. Žmonės jau žino, kad parduotuvės tarą superka, atkreipia dėmesį į papildomą 10 centų antkainį. Ir yra labai patenkinti, kad nereikia kažkur tų butelių vežti, o juos vietoje gali priduoti. Kad butelius ar skardines supirktume, turi būti nepažeistas jų „barkodas“. Tačiau, kad jie būtų švarūs, išplauti, tokio reikalavimo nėra. Iš konteinerių anksčiau rinkdavusieji butelius taip ir toliau daro: kaip nešė tada, taip dabar, juk nenustatysi, iš kur tuos butelius atgabeno. Kas, kad pardavėja pirštines užsimauna ar rankas dezinfekuoja, bet man atrodo, kad tai nešvaros šaltinis ir ligų grėsmė, juk visai šalia parduotuvėje yra maisto produktai“, – svarsto ilgametę darbo patirtį turtinti pardavėja.

Pinigėliai pinigai

Akivaizdu, kad tuščios taros supirkimas kaimuose – ne tik naudingas, bet daug rūpesčių sukeliantis procesas. Sudėtingas ir pats supirkimas, ir sandėliavimas, o svarbiausia – pats atsiskaitymas. Priimant butelius, pardavėjos tikrina „barkodus“. Taros surinkimą administruojanti įmonė pasiima juos, perskaičiuoja ir jau tada mėnesio pabaigoje sumoka parduotuvės administracijai už konkrečią surinktą tarą bei kompensaciją (įskaičiuojamas pardavėjų darbas). Nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal vienkartinių užstatinių pakuočių tipus ir surinkimo būdą, rankomis ir taromatais su presavimo funkcija, buvo pakeisti ir jau diferencijuojami prekybininkams taikomi sąnaudų kompensavimo tarifai. Taromatais su presavimo funkcija surenkamoms plastikinėms (PET) pakuotėms taikomas 0,0175 Eur už vienetą tarifas, stiklinėms pakuotėms – 0,0284 Eur, o metalinėms pakuotėms – 0,0137 Eur už vienetą tarifai. Surenkant rankiniu būdu (kas aktualu mūsų kaimo parduotuvėms) ar taromatais be presavimo funkcijos, plastikinėms (PET) pakuotėms taikomas 0,0138 Eur už vienetą tarifas, stiklinėms pakuotėms – 0,0148 EUR už vienetą, o metalinėms pakuotėms 0,0118 Eur už vienetą tarifai. 

Kalbant paprasčiau, nesunkiai kiekviena pardavėja gali pasiskaičiuoti, kiek ji papildomai per mėnesį uždirbanti – tiksliau, galėtų uždirbti. Tačiau už šį darbą joms niekas nesumoka, nes pinigai kažkur... pasimeta. Būtent dėl to pardavėjos nėra suinteresuotos supirkinėti tuščią tarą ir vengia šios pareigos kaip įmanydamos.

Bermudų trikampis

Yra ir daugiau mįslingų nesusipratimų. AB „Įmeda“, kuriai priklausančio parduotuvių tinklas AIBĖ darbuotojai nustebo sužinoję, kad jų parduotuvėse tuščia tara superkama skirtingu laiku ir pardavėjoms nemokami jokie priedai. Direktoriaus pavaduotojas Stasys Meškauskas patikino, kad „viskas yra gerai, viskas veikia puikiai, bet apskritai šiuos klausimu reiktų spręsti su pavaduotoja prekybai, nes pas ją yra lankytojų ir jis neturįs laiko pakalbiams. Direktoriaus pavaduotoja prekybai p. Žydrė maloniai ir mandagiai paaiškino, kad visos parduotuvės privalo priimti tarą visą jų darbo laiką ir, jos žiniomis, jos tai daro. „Aš būtinai tai išsiaiškinsiu. Bus sutikslinta su visomis parduotuvėmis. O kas dėl papildomo mokesčio už taros supirkimą pardavėjams – negaliu nieko pasakyti. Mes tokių dalykų nežinome ir nesprendžiame. Finansinius klausimus sprendžia direktorius“, – sakė p. Žydrė. Užburtas ratas. 

Pinigai – subtilus klausimas. Manykime, kad vieno iš darbuotojų susirinkimo metu AB „Imeda“ administracija išsiaiškins papildomo užmokesčio pardavėjoms klausimus, nes tikime, kad įmonė sąmoningai nepažeidžia įstatymų, nediskriminuoja ir neengia žmonių. Beje, juk kaina už vieną priimtą tarą yra labai konkreti (žr. skiltyje „Pinigėliai pinigai“).

Primename

Pakuočių pardavėjai turi organizuoti pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias, kaip prekybos vietų, darbo valandas. Užstatą už pakuotę (0,10 Eur) galima atsiimti grynaisiais pinigais arba įsigyti prekių ar paslaugų parduotuvėje, kurioje grąžinta pakuotė. Užstato sistemoje dalyvauja du sistemos administratoriai, Vilniuje registruotos įmonės – VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ir VšĮ „Užstatas“. Sistemos administratoriai aprūpina pardavėjus surinkimo priemonėmis, kompensuoja pardavėjų surinkimo sąnaudas, pasirūpina pardavėjų surinktų pakuočių gabenimu, parenka perdirbėjus pakuotėms perdirbti, administruoja surinkto užstato apskaitą bei judėjimą – gauna užstatą iš gamintojų ir importuotojų bei sumoka jį pakuotes surinkusiems pardavėjams. Štai tokia taros supirkimo „politika“ galioja mūsų šalyje, už kurios nesilaikymą Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę: už atsisakymą priimti parduodamų gaminių pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ar užstato negrąžinimą – bauda nuo 724 Eur iki 1448 Eur; informacijos apie tai, kaip vartotojai gali grąžinti pakuotes, nepateikimas užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 579 Eur.





Varduvininkai:


-oji metų savaitė, metų diena.

Reklama ir skelbimai svetainėje