Kurio ubago lazda puošniausia

„Lietuvių gerumas“ – taip paprastai pradedamas pasakojimas apie kokią nors labdaros akciją. Štai šiemet „Maisto bankui“ per „Pasidalink“ akciją suaukota rekordinė suma – 180 000 eurų. Akcija „Maltiečių sriuba“ šiemet ketina surinkti 260 000 eurų. Dar laukia „Išsipildymo akcija“. Žiūrėk, iki Naujųjų suaukota suma priartės iki milijono.

Kauno miesto pagrindinė eglė, skelbiama, kainavo 460 000 eurų. Kiek kainavo Vilniaus eglės, žadėta paskelbti, bet kol kas tokių duomenų rasti nepavyko. Užtat pagrindine Vilniaus egle jau žavisi užsienis. Ir yra kuo žavėtis: pagal gyvenimo lygį Lietuva yra Europos skylėje, kažkur aukščiau paskutinę vietą užimančios Rumunijos, bet žemiau Bulgarijos.

Ką čia komentuosi. Kas skaito, perskaitė.

Toks jau mūsų laisvės supratimas: į Motinos tėvynės memorialą Volgograde man panašus (bet rusai tikrai nereikalaus kompensacijos už plagiatą, atvirkščiai, tik pasidžiaugs) paminklas Vilniaus Lukiškių aikštėje, neva vaizduojantis partizanų bunkerį, pasak jo autoriaus, simbolizuoja laisvę, kai kiekvienas galės ateiti ant to „bunkerio“, pasivaikščioti, surengti pikniką ar pavedžioti šunį.

Laisvė – tai galimybė nieko neveikti, drybsoti miesto viduryje tarp šunšūdžių ir ėsti, ėsti. Čia nebent būtų galima pasiūlyti, siekiant dar labiau priartinti tą memorialą prie miško, pastatyti kalvelės viršūnėje du stuobrius, vaizduojančius Ruokytę Jonson ir Šimašių, ties kuriais kiekvienas Vilniaus šuo galėtų dėkingai pakelti koją. Gal virš bunkerio vaikščiojantys šunys turėtų simbolizuoti stribus?

Jokio istorijos suvokimo – kas iš tikrųjų visais laikais lietuviams buvo laisvės simbolis, ir kas, kaip bunkeris, simbolizavo būtinybę slėptis nuo okupantų. Būtinybė nedingo?

Kokia laisvė, kokie simboliai, kai svarbiau pinigai. Lukiškių aikštė jau kainavo beveik 4 milijonus. Kuo daugiau išleidžiama, nesvarbu, ar aikštei, ar eglei, tuo daugiau nubyra. Kažkaip visi „otkatus“ pamiršo. „Lietuvos žiniose“ radau užuominą, kad visi svarstymai dėl paminklo seniai buvo nulemti, ir sprendimą nulėmė kažkoks „Vilniaus ponas“ mainais į greta esantį vienuolyną. 

Ta užuomina niekur nebuvo išplėtota, bet nebuvo ir paneigta. Kiek kam buvo, o gal ir nebuvo sumokėta, gal išsiaiškins STT.

O dėl Lukiškių aikštės – belieka pritarti, kad tai paminklas dabartinės kartos idėjoms ir sąvokoms. Tos kartos, į kurios vadukus labiausiai pretenduojantys liberalai šimtatūkstantinius kyšius ima brangaus gėrimo dėžutėse, o jų globojamas jaunimėlis ne kažkokiomis laisvės idėjomis rūpinasi – rengia mitingus prie Seimo, reikalaudamas nebausti už „žolės“ rūkymą.

Jokiu būdu ne visas jaunimas toks, kaip savo bukumu besigiriantis atlikėjas Donatas Montvydas, kad ir ne žmoniškai, bet kitoniškai pasivadinęs Doniu Monteliu, kuris didžiuojasi neskaitantis knygų, nes ir taip turintis ką pasakyti, tokiems pat, kaip jis, žinoma. Bet tegul jis nesigiria, vieną knygą turėtų būti perskaitęs – pasą. Tik bėda, kad tikrasis jaunimas pernelyg užsiėmęs, kad turėtų laiko pasakyti savo nuomonę.

Ir kaip tai jis gali padaryti? Mitingais ar piketais, kurie bus nutylėti?

Juk žinomi žmonės, pagal mūsų televizijas, ir yra tokio, Montelio, lygio žvaigždutės, kurių išsilavinimas – vos baigta vidurinė ir dar koks vadybininko diplomas, tuščios vietos diplomas. O labiausiai tos žvaigždės spindi iš ekranų plikomis subinėmis.

Nėra tarp žinomų žmonių, kuriuos rodo „dūzgėse“, kurių nuomone remiasi televizijos, nei žymių mokslininkų, nei žymių menininkų, nei žymių politikų. Nei žymių, nei nežymių, išskyrus gal kokį vieną kitą pasturgalio rašytoją. Komisijoje, kuri „sprendė“ dėl laisvės paminko, tokių irgi nebuvo. Buvo šiuolaikiniai „menininkai“, kurie statosi sau paminklą.

Prisimenate – toks menininkas buvo padavęs į teismą Vilniaus dailės akademiją, kuri neleido jam pademonstruoti savo diplominio darbo – instaliacijos: kambario, kurio kiekviename turėjo būti fekalijų krūvelė. Dabar tokie menininkai „daro“ Lietuvos kultūrą. Visomis prasmėmis.

Nors ir ubagai esame, visų pirma dvasine prasme, užtat turime gražiausias egles visoje Europos Sąjungoje, ir pasaulyje ne paskutiniai, darome „kaip Niujorke“. Mūsų ubago lazda prabangiausia.

Parašykite komentarą

(Prašome komentaruose ir tam skirtoje vietoje aukščiau nerašyti nerašyti nuorodų, kadangi dėl interneto šiukšlintojų visi pranešimai su nuorodomis yra blokuojami. Jei jūsų komentaras po išsiuntimo nepasirodo, reiškia įrašėte nuorodą arba įvedėte blokuotą el. pašto adresą)

*


Warning: Creating default object from empty value in /var/www/clients/client2/web6/web/modules/mod_udjacomments/helper.php on line 387





    Varduvininkai:


    -oji metų savaitė, metų diena.

    lrytas.lt

    Reklama ir skelbimai svetainėje