Skip to content

Kaip pavydėti ir pralenkti Europą

MI informacija

Gyvulių pasaulyje – viskas paprasta. Vyresni žmonės tikriausiai dar prisimena, kaip karvę tekdavo pas bulių vesti, kumelę – pas eržilą… Na, dabar prireikus tiesiog atvažiuoja veterinaras. Bet nei anksčiau, nei dabar niekas paskui veršiukui ar kumeliukui tėvo neieško.

O štai žmonių pasaulyje viskas gerokai sudėtingiau. Kažkodėl dauguma subrendusių Lietuvos piliečių, na, tokių neišmanėlių, kurie nežengia koja kojon su pažangiausiais Europos protais – ir net pavadina juos puspročiais, iki šiol tebėra įsitikinę, kad vaikui ne tik motinos, bet ir tėvo reikia.

Tiesa, dabar kai kas jau keičiasi, ir vis didesnė pagarba rodoma vienišoms motinoms. O jau parama tokioms motinoms nepalyginamai didesnė, negu turinčioms vyrus. Tai visi žino, nes turbūt kiekvienas galėtų pirštu bakstelėti į vienišą (žinoma, socialiai remtiną) motiną su keliais vaikais. Kaimynai visada pasakys, kad ta motina visokių pašalpų iš valstybės gauna daug daugiau negu šalimais gyvenanti šeima, kurioje yra ne tik mama su vaikais, bet ir  tėvas. Mat vieniša motina, kaip mano mūsų valstybė, viena turi išlaikyti vaikus, ir niekas jai nepadeda, išskyrus, žinoma, valstybę. Štai ir europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė pasakė, kad reikia imti pavyzdį iš šiaurės šalių, kad valstybė tas vienišas motinas turi dar labiau remti.

Na, dėl V. Blinkevičiūtės viskas aišku, grįžusi iš Briuselio, ji taps vienišų motinų rėmimo fondo vadove. Alga bus mažesni, negu ministrės, bet ką gali žinoti, kiek ir kam tuose fonduose nubyra?.. Bet vis dėlto – iš kur pas vienišas motinas vaikai atsiranda? Gal čia veterinaro reikėtų paieškoti?

Kaimo žmogus pasakys tiesiai: ko čia ieškoti, jeigu pas tą moteriškę tikras eržilas gyvena. Tiesa, iš valstybės mokamų pašalpų vieniša motina neretai dar ir tą žmogų, kurį mes tikriausiai netrukus vadinsime partneriu, išlaiko.

Niekaip negali mūsų valstybė priversti tėvus išlaikyti savo vaikus. Vienišos motinos neva nežino, kas tų vaikų tėvai, nes kitaip dar pašalpos gali netekti. O valstybė apsimeta, kad neturi kitų priemonių problemai spręsti, išskyrus paramą vienišoms mamoms. O pinigus tai paramai, aišku, reikia surinkti iš visų mūsų, mokančių mokesčius tarsi tam, kad vieniši eržilai gerai gyventų.

Nežinau, kodėl mes viską, taip pat ir tai, kas blogiausia, linkę pasiimti iš Vakarų. Jeigu jau mūsų politikai nori panaikinti šeimą, tada derėtų atsigręžti į rytus, kur šeimą pradėta naikinti beveik prieš šimtą metų. Būtent čia atsirado „šeimos“, dabar neteisingai vadinamos „švediškomis“. Galų gale, Seimui reikėtų nusirašyti ir paskelbti įstatymu 1917 m. gruodžio devynioliktą dieną paskelbtą Lenino dekretą „Dėl santuokos panaikinimo“ – po jo jau 1923 m. Maskvoje pusė vaikų gimė ne santuokoje. Šis skaičius jums nieko neprimena?

Taip, tais laikais buvo žengti pirmieji pažangūs žingsniai, siekiant dabartinių komunistų, atsiprašau, kairiųjų, visokių sysų ir aušrinų marinų geidžiamo šeimos panaikinimo (sunaikinimo). O moterys turėjo likti nacionalinėmis vertybėmis. Na, ne visai tokiomis, kaip viena save šitaip pavadinusi seimūnė. O gal ir panašiomis. Kad tuščiai nešnekėčiau, pacituosiu Saratovo gubernijos liaudies komisarų tarybos dekretą „Dėl privačios nuosavybės moterims panaikinimo“. Jame sakoma:

„1. Nuo 1918 m. sausio 1 d. panaikinti teisę nuolat valdyti moteris nuo 17 iki 30 metų amžiaus /…/

3. Buvusiems savininkams (vyrams) suteikiama teisė be eilės pasinaudoti savo žmona. Pastaba: Jeigu buvęs vyras trukdo įgyvendinti šį dekretą, jis netenka šiuo straipsniu suteikiamos teisės /…/

5. Nusavintų moterų paskirstymo teisė suteikiama gubernijos, valsčių ir kaimų darbo žmonių deputatų taryboms /…/

7. Piliečiai vyrai turi teisę naudotis moterimi ne dažniau kaip 4 kartus per savaitę ir ne daugiau kaip 3 valandas žemiau nurodytomis sąlygomis /…/

9. Kiekvienas vyras, norintis pasinaudoti nacionalinės vertybės egzemplioriumi, turi pristatyti pažymą, kad jis priklauso darbininkų klasei /…/

12. Nėščios moterys atleidžiamos nuo tiesioginių ir valstybinių pareigų 4 mėnesiams (3 mėnesiams iki ir 1 mėnesiui po gimdymo) /…/

13. Pagimdyti kūdikiai po mėnesio atiduodami į prieglaudą „Tautos lopšelis“, kur auklėjami ir mokomi iki 17 metų /…/“ 

Gal paraginkim Seimą drąsiau spręsti šeimos problemas – būtent šitaip? Tada visos motinos bus vienišos, nė vienai nebebus skriaudos, ir mes pirmausime Europoje, kaip patys pažangiausi.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *