Skip to content

Pamirštas vyriškumas

Paulius GRITĖNAS

Mažai kas galėtų pasakyti, kuo ypatinga lapkričio 6-oji diena, kuri pasimeta kalendoriaus švenčių gausoje. O tų švenčių jau tiek, kad kiekvienas gali minėti kasdieną kaip sau ypatingą (štai ne per seniausiai minėjome net narkotikų vartotojų (!) dieną). Taigi, mielieji, lapkričio 6-ąją minėjome Tarptautinę vyro dieną.

Sakote, ir kas čia tokio? Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis plačiau pradėta aptarinėti vyriško tapatumo problemas: kas yra tikras vyras, ar verta apskritai kalbėti apie vyriškumą ir panašios diskusijos, vedančios tik link dirbtinio lyčių supriešinimo. Vis labiau plinta nuomonė, kad vyrai tampa silpnąja lytimi, susiduria su vis didesniu psichologiniu spaudimu ir jo neatlaiko. Negi taip yra iš tiesų? Ar šiuolaikinis vyras nebesusitvarko su jam visuomenės keliamų standartų našta ir pasiduoda alkoholizmui ar agresijos, nukreiptos į artimuosius protrūkiams? Tiesa, kad vyriškumas nebeturi tokių stiprių pozicijų, vis daugiau vyrų susiduria su problemomis, stengdamiesi aprūpinti savo šeimą, išlikti garbingais visuomenės nariais ir nepasiduoti nesėkmėms ir nusivylmui. Tačiau reikia pripažinti ir tai, kad vyriškumas tiesiog buvo užmirštas, užmirštos tos dorybės, kurios per amžius buvo siejamos su vyro paveikslu. Pamirštas vyras–gynėjas, vyras–šeimos tėvas, vyras–aprūpintojas, tie teigiami vyriškumo pavyzdžiai, kuriais privalėtų būti auklėjami ir šiuolaikiniai berniukai. Deja, bet vyro paveikslas per pastarąjį amžių smarkiai išbluko, vis daugiau galios perleidžiant moterims ir vis labiau abejojant savo verte.

Kiekvieną antradienį ir penktadienį skaitome apie Ignalinoje neblaivius besivoliojančius, strakaliojančius ir kitaip „išdykaujančius“ vyrukus, kurie atrodo irgi yra to vyro paveikslo dalis. Tačiau spėjame pamiršti, kiek daug vyrai nuveikia tam, kad išlaikytume tvarką ir dorą mūsų visuomenėję, kiek jų grįžta į šeimas ir tampa mylinčiais vyrais ir tėvais. Kažkodėl tokio vyriškumo vaizdavimo mūsų žiniasklaidoje labai reta, kaip ir daugelis gerų darbų, gerasis vyriškumas būna primirštas.

Manau, kad daugelis nepamiršta pasveikinti savo moterų Kovo 8-osios dienos proga, įteikti joms gėlių ar kaip kitaip palepinti, priminti apie jų išskirtinumą ir mūsų, vyrų, meilę joms. Nors ir sovietines šaknis turinti šventė, visgi yra svarbi, išreiškianti mūsų pagarbą moteriškumui, moters darbui, indėliui į bendruomenės klestėjimą. Galbūt parodžius atitinkamą pagarbą vyrui, prisiminus tėvus, brolius, senelius, pakiltų ir vyriškoji savivertė, matydami į juos dedamus nuoširdžius lūkesčius jie nustotų voliotis patvoriuose ar bėgti nuo atsakomybės ir bėdų. Kartais viskas, ko reikia, yra tam tikras pagarbos ir pasitikėjimo avansas. Tarptautinė vyro diena yra tokia puiki proga priminti apie vyriškumo problemas, tačiau tuo pačiu metu paskatinti kalbėti apie teigiamą vyriškumo rolę visuomenėje.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *