Skip to content

Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos posėdyje

MI informacija

Pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, yra įsteigtos Regioninės etninės kultūros globos tarybos (EKGT). Tai regioniniai padaliniai, kurie veikia penkiuose etnografiniuose Lietuvos regionuose: Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Mažojoje Lietuvoje, Sūduvoje. Išvažiuojamieji regioninės tarybos posėdžiai leidžia pamatyti etninės kultūros situaciją konkrečiose vietovėse, išryškinti savivaldybėms būdingas problemas ir kartu ieškoti sprendimų, dalytis sumanymais, bandyti juos įgyvendinti.

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba – Seimui pavaldi institucija, Etninės kultūros globos tarybos regioninis padalinys. Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. doc. Dalia Urbanavičienė, o globėja ir patarėja –  Vitalija Vasiliauskaitė, EKGT tarybos specialistė Aukštaitijos regionui.

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba lapkričio 3 d. susirinko į išplėstinį posėdį Kernavėje. Tarybos narius nuoširdžiai pasveikino Širvintų r. savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius ir savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė. Rajono valdžia domėjosi etninės kultūros problemomis.

Regioninės tarybos narė Laima Bikulčienė išsamiai pristatė turiningą Etninės kultūros plėtros Širvintų r. programą. Joje ypatingas dėmesys skiriamas vietinėms bendruomenėms, gyvųjų tradicinės kultūros židinių fiksavimui, aprašams, lokalinių tradicijų puoselėjimui. Tradicinės kultūros palikimą širvintiškiai įamžina leidiniuose, skirtuose tarmėms, krašto dainoms, instrumentinei muzikai. Su širvintiškių tarme ir knyga „Širvintiškių tekstai“ supažindino Širvintų r. savivaldybės administracijos kalbininkė Rima Nainienė. Ji pateikė ne tik kalbinių žinių, bet ir savo pranešimą nuspalvino frazeologizmais, tarmybėmis, ragino pajusti gamtos harmoniją, istorinę išmintį, akcentavo tarmių išsaugojimo svarbą, iškeliaujant tarmių išminčiams. Tarmių mokymo praktinių pavyzdžių pateikė ir Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė Kristina Tarnauskaitė. Pristatydama muziejaus edukacinių programų ciklą „Kupiškėnų tarmės lobiai. Dadininkavimas“, ji pabrėžė, kad patrauklūs žaidybiniai gimtosios tarmės mokymosi būdai padeda geriau išmokti ir bendrinę kalbą.

Pranešimus paįvairino daugeliui lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis 2011“ finale Kaune matyti Širvintų pradinės mokyklos moksleiviai – mažasis pasakorius Kajus ir dainų atlikėja Aurėja, sukėlę pasigėrėjimo ir šypsenų bangą nuotaikingomis pasakomis be galo ir liaudies dainomis…

Regioninės tarybos narius svetingai priėmė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis, kuriam naujų, atitinkančių europinius standartus Kernavės muziejaus ekspozicijų kūrimas tapęs beveik išsipildžiusia vizija, ir Ryšių su visuomene skyriaus vadovas Jonas Vitkūnas. Svečiams pristatytos naujai rengiamos muziejaus ekspozicijos, atnaujintos edukacinių užsiėmimų klasės. Etnokultūrinė edukacija, organizuojamos veiklos, pasak pono Jono, glūdi čia esančiuose praeities dalykuose, legendose, piliakalniuose… Švietėjiška veikla turi neabejotiną tąsą – ypatingą tarptautinį gyvosios eksperimentinės archeologijos dienų festivalį „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ liepos mėnesį. Tuomet pirmoje pagoniškoje Lietuvos sostinėje demonstruojami senieji amatai bei archajiškos gamybos technologijos. Atvykusieji su susidomėjimu žiūri vaizdo filmą „Gyvoji istorija“.

Dalykinę programą Aukštaitijos EKGT nariai baigė ekskursija po Kernavės kultūrinį rezervatą. Dera paminėti, kad Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepą buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvos Troja visiems paliko nepakartojamų įspūdžių, o darbotvarkė papildyta kulinarinio paveldo dalimi, atvykusieji apdovanoti informaciniais leidiniais, supažindinančiais su Kernavės lobiais.

Regioninės tarybos nariai diskutavo ir pritarė Etninės kultūros globos tarybos kreipimuisi į Seimą dėl 2013-ųjų metų paskelbimo Tarmių metais. Regioninė taryba nusprendė kreiptis į Aukštaitijos savivaldybes, prašydama sutelkti pedagogų, kultūros darbuotojų, žiniasklaidos priemonių atstovų, leidėjų, kraštiečių draugijų pastangas, siekiant skatinti ir populiarinti gimtosios tarmės vartojimą viešojoje erdvėje.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje