Skip to content

Mirštama ne nuo cukraligės, o nuo diabeto komplikacijų

MI informacija

Ignalinos rajono konsultacinės poliklinikos
gydytoja endokrinologė Lida Duderienė.

Pastaruoju metu labai daug kalbama apie cukrinį diabetą, kaip apie epidemijos pobūdį įgaunančią ligą. Turbūt sunku būtų surasti žmogų, nieko negirdėjusį apie šią ligą. Daugiausiai problemų kelia 2-ojo tipo cukrinis diabetas, jis sudaro iki 90 proc. visų diabeto atvejų. Tik prasidėjęs jis daug metų būna „nebylus“ t. y. nesukelia jokių simptomų, todėl dažnai nustatomas atsitiktinai, tiriant pacientą dėl kitų sveikatos sutrikimų ar profilaktiškai. Savaime, atrodo, suprantama žinoti savo kraujo spaudimą, ūgį, svorį. Tačiau dažnai nežinome koks „cukrus“.

Kodėl tiek daug apie tai kalbama? Naujausi tyrimai rodo, kad svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą (cukrinį diabetą). Ir tik laiku paskyrus adekvatų gydymą, galima tikėtis gerų rezultatų – tai reiškia išvengti (arba atitolinti) cukrinio diabeto komplikacijų: akių pakenkimo, dėl ko vystosi aklumas, kraujagyslių pakenkimo, dėl ko susergama miokardo infarktu, insultu ar amputuojamos galūnės.  Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje pakenkia viso organizmo kraujagysles, todėl gali sutrikti bet kurio organo veikla. Gydytojai kasdien susiduria su nuolat didėjančiu sergančiųjų šia liga skaičiumi ir ypač su užleistais, vėlai diagnozuotais ligos atvejais. O tai nedovanotina, nes cukraus kiekį išmatuoti yra labai paprasta, tai bene vienas greičiausiai atliekamų laboratorinių tyrimų. Visi, kam daugiau nei 45 m., privalo žinoti savo cukraus kiekį kraujyje, o ypač – nutukę ar sergantys širdies ligomis.

Cukrinio diabeto diagnozė pati savaime nereiškia blogos prognozės. Jei ligonis sugeba išlaikyti rekomenduojamą cukraus lygį kraujyje, t. y. jei jis neviršija nurodytų normų, žmogus jaučiasi normaliai, dirba savo įprastinį darbą, sportuoja, o diabeto komplikacijos atitolinamos ilgam laikui. Nuo cukrinio diabeto nemirštama, mirštama tik nuo sunkių jo komplikacijų.

Antrojo tipo cukrinis diabetas ypatingas tuo, kad palaipsniui blogėja kasos funkcija, todėl nuolat tenka keisti gydymą. Jei iš pradžių pakanka laikytis dietos, vėliau pradedamas gydymas tabletėmis (vienu vaistu ar jų kombinacija), tai galiausiai išsekus kasos funkcijai, reikalinga pradėti leistis insuliną. Nesvarbu, koks gydymas yra taikomas, svarbu pasiekti gerą cukrinio diabeto kontrolę. Tai yra – palaikyti cukraus lygį leistinose ribose.

Sergančiajam cukralige, cukraus kiekis nevalgius turi būti 4.4–6.7 mmol/l, o 2 val. po valgio – ne daugiau 8.9 mmol/l. Taip pat svarbus yra ilgalaikės kontrolės rodiklis – glikuotas hemoglobinas, kuris parodo paskutinių 2–3 mėnesių cukraus kiekio kraujyje vidurkį. Jis turi neviršyti 7 proc. Šiuo metu Lietuvoje sergantiems cukralige nemokamai šis tyrimas atliekamas 4 kartus per metus, bet ne dažniau, kaip kas 3 mėnesiai.

Ligonis savo cukraus kiekį kraujyje turi sekti nuolat, kartais net kelis kartus per dieną. Tai jis atlieka pats namuose su savo gliukomačiu.

Cukrinio diabeto gydymo esmė – gydyme privalo aktyviai dalyvauti pats pacientas, o gydytojas turi jam padėti. Jei pacientas dažnai tiria savo „cukrų“ – jis pats anksčiausiai pamato, kuomet blogėja ligos kontrolė. Tuomet, nelaukiant, jis turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar endokrinologą. Gal anksčiau paskirto gydymo jau nepakanka ir galbūt reikia intensyvinti gydymą..

Kadangi sergant cukriniu diabetu palaipsniui blogėja kasos funkcija, didėjant ligos stažui – prireikia vis intensyvesnio gydymo. Ateina laikas, kai jau nepakanka skirti vien tabletes, nes organizme jau išsekę visi insulino rezervai. Tuomet būtina skirti insuliną, kaip gydymo priemonę. Tokia yra natūrali cukrinio diabeto eiga – kaip žiemą keičia pavasaris, pavasarį – vasara, taip ir sergant cukralige, pradžioje užtenka laikytis dietos, vėliau pridedamos tabletės, o dar vėliau – insulinas.

Atliktų tyrimų duomenimis, paprastai po 5–7 diabeto metų jau reikia pradėti insulino terapiją, nes tuomet išsenka kasos rezervai. Kitaip tariant, pradėti ar ne gydymą insulinu, galima vadovautis cukraus kiekio matavimais. Jei stebint savo „cukrų“ – nuolat yra padidėjęs jo kiekis nevalgius (>6.7mmol/l) ar 2 val. po valgio (>8.9mmol/l) bei glikuotas hemoglobinas >7proc. – reikia keisti, intensyvinti gydymą. Jei jau pacientas naudoja kelių rūšių tabletes – tuomet laikas skirti insuliną.

Tobulėjant ir vystantis medicina – tobulėjo ir insulinai. Šiuo metu esantys insulino analogai pasižymi saugumu, lengvai pritaikomi prie ligonio gyvenimo režimo, aukštos kokybės, gerai toleruojami. Ir svarbiausia pacientui – paprastai naudojami. Insulino injektoriai yra tiek ištobulinti, kad tereikia pasukti rankenėlę insulino dozei nustatyti ir sušvirkšti.

Paprastai pacientai teigia, jog pradėjus leisti insuliną, savijauta pagerėja. Taigi jo terapija jau nebe kliūtis pasiekti gerą cukrinio diabeto kontrolę. Svarbu suvokti, kad komplikacijos vystosi ne nuo insulino, o atvirkščiai – nuo per aukšto cukraus kiekio kraujyje.

Apibendrinant būtų galima pasakyti – labai svarbus savalaikis cukrinio diabeto diagnozės nustatymas, adekvataus gydymo paskyrimas ir nuolatinis savo ligos kontroliavimas. O tą galima pasiekti tik pacientui pačiam rūpinantis savo sveikata bei dėka glaudaus bendradarbiavimo su savo gydytoju.

Taigi Jūsų sveikata – Jūsų rankose!

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *