Skip to content

Kosmonautai – prietaringiausi žmonės

Jonas BALTAKIS

Pirmadienį iš Boikonūro kosmodromo startavo rusų kosminis laivas, kuris į orbitinę stotį nuskraidino du rusus ir vieną amerikietį. Taip buvo sulaužyta viena prietaringa taisyklė – nestartuoti pirmadieniais. Kas jau kas, o kosmonautai, atrodo, patys rimčiausi žmonės, kurie neturėtų tikėti jokiais prietarais. Tačiau Sovietų Sąjungos, o vėliau Rusijos kosmonautai, pasirodo, yra be galo prietaringi žmonės. Ir jų prietarai yra iš tiesų keisti – pavyzdžiui, nusišlapinti (tą daro ir moterys) ant autobuso, vežančio prie kosminio laivo skrydžiui, ar įspirti į užpakalį draugui.

„Kosmoso prietarų“ pradininkas buvo įžymusis konstruktorius Sergejus Koroliovas. Tiksliai žinoma, kad jis nemėgo raketų startų pirmadieniais ir visuomet perkeldavo datą, jeigu ji išpuldavo būtent šią savaitės dieną. Kodėl taip buvo – nežinia. Kosminiai laivai pirmadieniais SSRS nekildavo pirmus trejus kosminės eros metus. Vėliau raketos pradėjo kilti ir pirmadieniais – tuomet įvyko 11 avarijų. Nuo 1965 m. pirmadieniai sovietų, o dabar Rusijos kosmonautikoje yra bemaž oficiali „nestartinė“ diena.

Baikonūro kosmodrome yra ir „nesėkmingų datų“. Raketos startas niekada neskiriamas spalio 24 d. Šią dieną pakilimo aikštelėse apskritai neužsiimama jokia rimta veikla. Mat 1960 m. spalio 24 d. Baikonūro pakilimo aikštelėje sprogo raketa–nešėja MBR R-16, žuvo dešimtys žmonių. O 1963 m. spalio 24 d. pakilimo aikštelėje užsiliepsnojo raketa R-9A, sudegė aštuoni žmonės.

Kitas garsiojo konstruktoriaus prietaisas buvo „sėkmingas“ operatorius, kuris visuomet paspausdavo mygtuką „start“ – tais laikais tai buvo kapitonas Smirnickis. Be jo pagalbos nekilo nė viena raketa. Netgi kuomet kapitoną kamavo egzema, jis vis vien spausdavo mygtuką, nes S. Koroliovas manė, kad šio žmogaus „lengva ranka“.

S. Koroliovas paleidimo metu kuo griežčiausiai draudė vienam iš savo konstruktorių būti starto aikštelėje, nes kadaise jo budėjimo metu įvyko kažkokia nelaimė.

Vienas iš prietarų – nusišlapinti (tą daro ir moterys) ant autobuso, vežančio prie kosminio laivo, rato.

Kosmonautai nedalina autografų iki savo pirmojo skrydžio. Kai kurie jų iš principo vengia pasirašinėti juodais rašikliais. Tačiau visas ekipažas būtinai pasirašo ant degtinės butelio, kuris išgeriamas jau sėkmingai nusileidus ant žemės, Kazachijos stepėje.

Kosmonautai su malonumu palieka savo autografus ir ant viešbučio, kuriame nakvoja prieš pakilimą, durų. Kategoriškai draudžiama šiuos parašus trinti ar uždažyti.

Sako, kad dėl prietarų buvo bijomasi į kosmosą siųsti Valentiną Tereškovą – visi prisiminė seną jūrininkų prietarą apie nelaimę, jei laive moteris. Tačiau sovietų valdžia nebuvo prietaringa. 1963 m., tarptautinės moterų konferencijos Maskvoje išvakarėse, buvo nuspręsta, kad į kosmosą turi skristi būtent moteris.

Į kosmosą ilgai nebuvo skraidinami ūsuočiai. Ūsuotojo Viktoro Žolobovo skrydžio metu įvyko tam tikrų nesklandumų, dėl kurių programą teko nutraukti anksčiau nei planuota.

Jokio kosminio laivo skrydžio kosmonautai niekada nevadina „paskutiniu“ – šis žodis keičiamas „kraštiniu“ arba „baigiamuoju“. Taip pat kosmonautai niekada neatsisveikina su juos lydinčiais asmenimis.

Plesecko kosmodrome (Archangelsko sritis) prieš raketos–nešėjos startą ant jos būtinai užrašoma „Tania“. Sako, kad tokio prietaro autorius yra kažkoks karininkas, įsimylėjęs panelę, vardu Tania. Kartą, kai buvo užmiršta šį laimingą vardą užrašyti, raketa prieš startą sprogo.

Prieš pakilimą kosmonautai būtinai žiūri filmą „Baltoji dykumos saulė“. Į kosminį laivą tradiciškai imama pelyno šakelė, nes ji ilgiau nei kiti augalai išsaugo savo kvapą ir primena apie Žemę, o startiniame komplekse kosmonautus įprasta palydėti su daina „Žemė iliuminatoriuje“.

Kosmonautams įprasta nusišlapinti ant autobuso, vežančio į starto aikštelę, rato. Po to kosmonautų skafandras būna aklinai užsegamas ir kita galimybė nusilengvinti atsiranda tik po kelių valandų, jau esant nesvarumo būsenoje. Šis ritualas atsirado dar Jurijaus Gagarino laikais ir išliko iki šių dienų. Kiti mano, kad šios tradicijos pradininkas yra pats S. Koroliovas, kuris būtinai palaistydavo raketą prieš startą. Prieš jį viršininkas draugiškai įspiria į kilsiančio kosmonauto užpakalį.

O štai su 13 diena Rusijos kosmonautikoje nėra siejami jokie ypatingi prietarai. Be abejo, nedaug kam ši diena patinka, tačiau toje šalyje pamišimo dėl „penktadienio, 13 dienos“ tikrai nėra. O štai NASA šios dienos labai nemėgsta – ir nemalonių incidentų jau būta. Įžymusis „Apollo-13“ link Mėnulio išskrido balandžio 11 d., o balandžio 13-ąją kosminiame laive įvyko sprogimas – sprogo viena iš deguonies cisternų.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *