Skip to content

Kiek iš tiesų mes tos gerovės turėsime?..

MI informacija

„Mūsų Ignalinos“ redakcijai,
rajono Tarybos nariui Jonui Baltakiui

Dažniausiai į redakciją žmonės kreipiasi papuolę į aklavietę, kitaip tariant, nebematydami kitos išeities ir nerasdami teisybės kitose institucijose. Į panašią situaciją papuolėme ir mes, N. Daugėliškio miestelio gyventojai. Labai jau nesinori į viešumą kelti ir visiems demonstruoti savo bėdų, bet kad kitaip ir nebeįmanoma. Į mūsų, eilinių kaimo žmonių, skambučius ir prašymus didieji ponai numoja ranka. Kiek jau kartų dėl įvairių bėdų kreiptasi į valdininkus, bet visi apsimeta, kad MŪSŲ NĖRA. Nebegrįšim prie kraujuojančių žaizdų – jas ir taip kasdien skauda. Kreipiamės pagalbos dėl vienos iš daugelio, šiandien aktualiausios, problemos.

Mūsų miestelyje jau kuris laikas vykdomas ES finansuojamas projektas, kurio tikslas – įrengti miestelyje nuotekų sistemas. Skamba labai gražiai ir patraukliai, tuo projektu mes nuoširdžiai džiaugėmės. Deja… Jau kuris laikas stebime visame miestelyje vykdomus darbus ir niekaip nesuprantam, kodėl dirbama taip, kad būtų pridaryta kuo daugiau žalos. Arba kodėl kuriant viena, darkoma kita, kas jau padaryta.

Problemų dėl lietaus vandens pašalinimo buvo kasmet, bet valdininkai vis sakydavo, kad „tuoj pas jus ties nuotekas, tai viską sutvarkys“. Dar pradedant projektavimo darbus, šio projekto užsakovas – UAB „Ignalinos vanduo“ direktorius Valentas Šimonis – pats dalyvavo tuose darbuose, kalbėjo su gyventojais, tarėsi. Vėliau viename iš susirikimų gyventojai, galėję jame dalyvauti (susirinkimas vyko darbo metu), turėjo teisę pareikšti savo nuomonę ir derėtis su projektuotojais. Tada dalyvavo darbus projektavę moterys ir UAB „Meleksas“ atstovas Nerijus Adomavičius. Jiems paaiškinus, kur bus tiesiama pagrindinė gatvių trasa, tąkart sunerimo Jaunimo ir Sodų gatvių gyventojai. Kiek pasiginčiję, pajuokavę ir vėl rimtai pradėję dirbti, projektuotojai priėmė žmonėms palankų sprendimą. Mat iš pradžių buvo nuspręsta, kad trasa eis palei kelią ta „namų valdos“ dalimi, kuri iš tikrųjų priklauso valstybei.  Žmonės piktinosi, nes būtent jie, o ne valstybė, tą žemę prižiūri, renka šiukšles, nušluoja, kas savaitę šienauja, galiausiai yra pasodinę gražių gyvatvorių, gėlynų, jaunų, dailių, vos kelių dešimčių metų medelių. Juk kalbama ne apie senus sutrūnijusius ir pavojų keliančius medžius. Taigi, laimėję savo, kad trasa eitų kita kelio puse, kur išsidėstę dirbamos žemės sklypai, gyventojai patys turėjo apeiti visus kaimynus, net ir negyvenančius toje gatvėje, ir surinkti sutikimo parašus, o paskui juos pristatyti projektuotojams. Čia viskas išsisprendė gražiai. Sodų g. paliko gražų, pačių gyventojų porą dešimtmečių puoselėtą kraštovaizdį, mat pagrindinę trasą kasė gatve.

O štai Švenčionių g. be jokių kalbų ir aiškinimosi padarė taip, kaip kažkam „šovė“ į galvą. Šitoje gatvėje yra 6 namai, kurių gyventojai taip pat jau dvi dešimtis metų puoselėja nuo gatvės namų valdas skiriančią pasodintų berželių juostą, pušaičių, eglaičių ir klevų alėją. Tai vienintelė gatvės puošmena, nes toliau – plyni laukai ir kelias į Didžiasalį. Šiuos medžius ir gatvę visąlaik prižiūrėjo tik patys gyventojai. Seniūnija net ir prašoma akių nerodė, o kai viską pradėjo darkyt ir draskyt, tai pareiškė, kad čia valdiška žemė ir piktintis nėra ko. Seniūnijoje nėra jokio kiemsargio ar darbininkų, kurie prižiūrėtų viešąsias erdves. Jei ką daro, tai vien patys gyventojai.  Įdomiausia, jog kai buvo kalbėta su projektuotoju ponu Nerijum, šis patikino, kad trasa eis asfaltu. Vėliau būsimų šulinėlių kuoliukai buvo subadyti už medžių alėjos ir šaligatvio, arčiau namų valdos. Gerbiamas V. Šimonis, visada išklausantis žmones ir padedantis bet kokioje situacijoje, patikino, kad pagal galutinį projektą trasa eis šaligatviu ir nei medžių, nei šalia kelio esančių lietaus vandens surinkimo griovelių niekas nelies.

Iš pradžių taip ir buvo. Keletą dešimčių metrų darbininkai, kaip ir numatyta, kasė šaligatviu, o paskui netikėtai, nieko neperspėję, pradėjo pjauti medžius, nes esančius kuoliukus pernešė maždaug per 1,5 m arčiau gatvės, o trasą kasė vandens surinkimo grioviu per pačią medžių alėją. Griovio neliko, jį sulygino su kelio paviršiumi. Kadangi namai yra daug žemiau už kelią, tai sunaikinus vandens surinkimo griovelius, visas vanduo ir tirpstantis sniegas kaupsis namų rūsiuose, kuriuose yra namų katilinės, daržovių sandėliai ir kita. Esant potvyniams, tokiems, kokie buvo užpernai ir pernai, net ir esant lietaus vandens surinkimo grioveliams, po gatvėmis einančios pralaidos ir taip nespėjo rinkti vandens, rūsiuose jis buvo pakilęs iki 52 cm (pėdsakai ant sienų likę iki šiol). O iš laukų vanduo upe plaukė kiaurai ūkinius pastatus ir dar labiau sėmė kiemus ir namų rūsius.

Įdomu tai, kad dar ketvirtadienio (lapkričio 18 d.) rytą, kai buvo išpjauta trečdalis gatvės medžių ir patiesta tiek pat trasos, apie savavališką projekto pakeitimą užsakovas – UAB „Ignalinos vanduo“  direktorius – nieko nežinojo. O štai trečiadienį (lapkričio 17 d.), paskambinus į UAB „Meleksas“ ir mandagiai paprašius pokalbio su atsakingu už darbus žmogumi, buvo liepta paskambinti po 15 min. Antrą kartą paskambinus, direktoriumi pristatęs žmogus kalbėjo grubiai, kaip „kirviu kapojo“. Viešumoje matant tokį mandagų ir nuolankų „Melekso“ direktorių, rajono Tarybos narį Rimantą Zigmantą, baigę pokalbį ilgai susėdę svarstėme, kaip taip gali būti. Paklausus, kodėl toje pačioje Švenčionių g. iš vienos pusės trasa paklota požeminiu būdu ir išsaugota alėja bei vandens grioveliai, o kitoje – viskas sunaikinta, klojamos „trimetrės triūbelytės“, kurios labai lengvai, nesant tvirtam pagrindui, gali išsinerti ir tada trasa nebeveiks, gerbiamas Tarybos narys rinkėjams atrėžė, jog  „čia ne jūsų reikalas, ne jūs jas remontuosite“. O kas išmatose skęs, gal gerbiamas Tarybos narys? Pagaliau, ar ne dalis mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų taip atmestinai klojama po žeme? Turbūt įdomu būtų ir ES lėšų panaudojimą prižiūrinčioms institucijoms pasižiūrėti, kaip vykdomi darbai: drastiškai, neturint atkūrimo plano, naikinant žmonių sukurtą ir puoselėtą kraštovaizdį. Paklausus, kada ir kokiais augalais bus atsodinti nupjautieji medžiai, išgirdome: „Nieko nežinau, o bendrai tai niekas ant trasų medžių nesodins. Ir apskritai, nustokite čia savo pasakas sekti – neturit, ką veikti, ar ką?…“ Ir mums nespėjus nė pusės klausimų užduoti, numetė ragelį. Jeigu ant trasų negali augti jokie augalai, tai, panašu, kad dar pusėje Daugėliškio, kur ir požeminiu būdu tiestos trasos, bus nupjauta įvairių medžių, krūmų, tujų.

Sunku galus suvesti jau vien todėl, kad skelbimų stende rašoma, kad projekto užsakovas yra UAB „Ignalinos vanduo“, vykdytojas – UAB „Meleksas“, o beveik visur dirba niekur neminėtas subrangovas – UAB „Melinga“, jos technika ir darbuotojai. Tuomet kur besikreiptum, „kaipošius“ siuntinėja pas „ainošių“, ir galų nesugaudysi…

Dar viena svarbi problema – sunaikintos pralaidos ir vandens surinkimo grioveliai šalia centrinės miesto gatvės. Kasmet ir taip buvo problemų dėl tų siauručių pralaidėlių, kurios nespėja surinkti vandens ir šis nuo autobusų stotelės pagrindine gatve plaukia žemyn link kultūros namų, žiemą virsdamas ledu. Dėl šios priežasties nei pėsčias, nei važiuotas gatve kartais negali judėti. Autobusų vairuotojai net prakaitą braukia važiuodami šiuo keliu, o keleiviai – kaip sykį kažkas gražiai pasakė – visą kelią žegnojasi, mat šalia yra didžiulis, be jokių apsaugų, skardis. Negalėdami rasti paslaptingų darbų vadovų, kreipėmės į pačius, jau toje gatvėje bebaigiančius darbus darbininkus ir išdėstėme šią problemą. Šalia jų stovėjęs inteligentiškas vyrukas pažadėjo, kad pralaidą šalia buvusios parduotuvės grąžins ir sulygintą kauburėlį performuos į vandens surinkimo griovį, bet iškart pridūrė, kad Daugėliškyje nėra šeimininko ir visur, kur jie dirbo, visos bobutės skundėsi dėl sulūžusių, užaugusių pralaidų ir nuolat besikaupiančio vandens. Darbininkai taip pat paantrino, jog visais tokiais reikalais turi rūpintis ne gyventojai ar eiliniai darbininkai, o darbų vadovai ir seniūnas. Bet Daugėliškyje, kaip žinote, yra tik žmogus, užimantis seniūno pareigas. Kad ūkiškai galėtum pažiūrėti į problemą, pirmiausia jis turi būti bent kiek suinteresuotas savo gyventojų rūpesčiais. Tačiau gerbiamas Gintautas Ruseckas abejingas tiek šiam miesteliui, tiek jo žmonėms, jo kelias nuo seniūnijos į Vidiškes, kur jis gyvena, nevingiuoja pro autobusų stotelę.

Norime nuoširdžiai padėkoti tiems trims darbininkams ir tam vyrukui, kurie pažadą įvykdė ir pralaida bei griovelis vėl atsirado. Tik ir vėl bėda – ir kitoje buvusios parduotuvės pusėje yra dar vienas  keliukas, kuris stabdys vandenį, tad šis vis tiek tvins ant kelio, liesis ledu… Yra ir daugiau vietų, kur reikia pralaidų. Kad ir prie senojo med. punkto, parduotuvės ir kitur, bet kiekvieno namo neišvardinsim, o ūkiškai žiūrintis žmogus, kartą pervažiavęs per miestelį, iškart pamatys visas bėdas.

Gerbiama redakcija, gerbiamas Jonai Baltaki, šiuo viešu laišku norime atkreipti tiek Jūsų, tiek rajono valdžios dėmesį į mus, paprastus kaimo žmones, padėti rasti bendrą kalbą su žmonėmis, kurie skelbiasi gerinantys mūsų gyvenimo kokybę ir tuo tikslu vykdo darbus mūsų miestelyje. Tik kai taip dirbama, visai neaišku, kiek iš tikrųjų tos gerovės turėsime…

N. Daugėliškio gyventojai

26 parašai

 

Post scriptum

Žmonės teisūs, seniūnija ir seniūnas turi gyventi savo žmonių rūpesčiais, vykdant tokius projektus, tarpininkauti, sprendžiant iškylančias, laiške minimas, problemas. Kai miestelyje vyksta tokie darbai, seniūno kiekviena darbo diena, mano manymu, kiekvienas rytas turi prasidėti susitikimais su šalia vykdomų darbų gyvenančiais žmonėmis.

Kai viskas savo eiga rieda pakalnėn, atsiranda ir tokie laiškai.

Antradienį apsilankęs Daugėliškyje, susitikęs su besiskundžiančiais žmonėmis ir net pavedžiotas po jų namų rūsius, kur likę buvusių potvynių pėdsakai, įsitikinau, kad laiške išraudotos problemos realios, nuogąstavimai dėl ateities neišgalvoti ir pagrįsti. Susitikęs su seniūnu G. Rusecku pasiūliau jam surengti gyventojų susirinkimą, kuriame gyventojai išsakytų savo bėdas ir baimes, o projektuotojai, projekto vykdytojai, užsakovai ir rajono savivaldybės darbus kontroliuojantys specialistai atsakytų į visus kas, kodėl, kada. Seniūnas pažadėjo tokią sueigą surengti. Kada, sakė mane informuos.

Jonas Baltakis

Rajono savivaldybės Tarybos narys

 

Daugėliškėnų pareiškimas

Po antradienio dienos ir vakaro ilgų diskusijų, gyventojams kilo mintis, kuri brandinama realiai – jeigu situacija nesikeis, į seniūnijos pastato vidų dėl jo darbuotojų pareigų neatlikimo, nebeįleisti seniūnijos darbuotojų. Pasišildyti, pagerti kavutės bei paliežuvauti jie gali ir namuose. Nėra reikalo švaistyti lėšų elektrai, interneto ir telefono ryšio paslaugoms, kurui, malkoms ir, savaime suprantama, darbo užmokesčiui.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *