Penktadienį trumpai priminėme vieną aferos istoriją, į kurią buvo įvelti ir keli ignaliniečiai, kurie pagal skelbimus laikraščiuose UAB „Leoga“ užsisakė baldų (šis „uabas“ Ignalinoje prieš biblioteką buvo atidaręs ir savo parduotuvę), sumokėjo nemenkus avansus (iki 50 proc. baldų kainos), tačiau nei baldų sulaukė, nei pinigų atgavo. Tik vienai vidiškietei, tarpininkaujant MI, sumokėtas avansas per didelius skandalus buvo grąžintas. Kai apgautų žmonių būrys išaugo, žmonės ėmė kreiptis į teisėsaugą. Tuomet ir paaiškėjo, kad šią aferą sugalvojo ir „stūmė“ trys apgavikai – jau 5 kartus teistas Linas Valinskas, jo sugyventinė Skaistė Linkevičiūtė ir Gina Jusupova. Jie buvo įkūrę dar ir antrą bendrovę „Tenoma“, kurioje tuo pačiu „darbu“ vertėsi ta pati trijulė. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kad nusikalstamos grupės nariai 2008–2009 m. apgavo daugiau kaip 200 Lietuvos gyventojų įvairiuose rajonuose ir iš jų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkst. litų.

Surinkti pinigai – prabangai

Utenos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, nusikalstamos grupės nariai uteniškiai L. Valinskas ir S. Linkevičiūtė už apgaule įgytus pinigus nusipirko prabangius amerikietiškus automobilius „Lincoln“ bei „Pontiac“, apmokėdavo paskolą už bendrovės vardu įgytą butą Utenoje, kuriame patys ir gyveno.

Aferistų gyvenamosiose vietose, bendrovių administracinėse patalpose Utenoje ir jų naudojamuose automobiliuose buvo atliktos kratos, kurių metu rasta ir paimta: juodoji buhalterija, fiktyvios sutartys su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos, grynųjų pinigų priėmimo kvitai. Utenos FNTT pareigūnai, patikrinę aptiktus bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ dokumentus, nustatė, kad buhalterinė apskaita iš viso nebuvo tvarkoma – nebuvo fiksuojamos grynųjų pinigų pajamos ir išlaidos, nepildyti apskaitos registrai, nesudaryta finansinė atskaitomybė. Byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, iš įtariamųjų kratų metu paimti juvelyriniai dirbiniai, paveikslai, kompiuterinė technika, automobiliai ir kitas turtas.

Po sulaikymo visiems trims nusikalstamos grupės nariams pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir vadovavimo juridiniam asmeniui, siekiant nuslėpti nusikalstamą veiklą.

Spalvinga persona

Šioje tyrime minimos L. Valinsko bei jo gyvenimo ir verslo partnerės S. Linkevičiūtės pavardės jau daugelį metų žinomos šalies pareigūnams bei šimtams nuo šių veikėjų nukentėjusių žmonių. Dar 2005 m. gegužės 9 d. „Lietuvos ryto“ priede „Būstas“ spausdinta publikacija apie tai, kaip L. Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius, savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.

„Nepriekaištinga išvaizda, tvarkinga apranga, gebėjimas įtikinamai kalbėti užmigdo ir patyrusių verslo partnerių budrumą. Greitakalbė, nuolatinio skubėjimo įspūdis ir gebėjimas diplomatiškai „neišgirsti“ ar neatsakyti į jam neparankius klausimus – charakteringa L. Valinsko maniera (tokį Valinską įsiminė ir MI redakcijos darbuotojai, kai jis nešdavo skelbimus į laikraštį ir vėliau už dalį išspausdintų skelbimų liko neatsiskaitęs)“, – taip šį verslininką 2006-ųjų metų pavasarį buvo apibūdinęs laikraštis „Utenos apskrities žinios“. Tuo metu L. Valinskas buvo minimas kaip kitos iš skandalų neišbrendančios įmonės „Fortena“ šeimininkas.

Utenos baldų magnatu vadintas L. Valinskas jau tada neneigdavo fakto apie savo „beturtystę“, kurią aiškindavo taip: „Verslo pasaulyje ydinga turėti turto savo vardu. Maža kas…“ „Utenos apskrities žinių“ korespondentę po interviu verslininkas ragino neviešinti informacijos, kuri neva sužlugdytų jo verslą ir padarytų jam didelę neigiamą moralinę ir materialinę įtaką. „Aš esu žmogus nuoširdus ir paprastas“, – taip save apibūdino L. Valinskas, atsisveikindamas ir palinkėdamas žurnalistei „supratimo ir objektyvumo“. Beje, tokios pat taktikos L. Valinskas laikėsi ir mūsų redakcijoje. Kai apgauti žmonės ėmė kreiptis į „Mūsų Ignaliną“, o mes „beturtį bajorą“ spaudėme į kampą, sakydami, jei žmonėms negrąžinsite pinigų, paviešinsime, kad jis yra paprasčiausias apgavikas, L. Valinskas taip pat prašė mūsų „supratimo“, nes neva problemos laikinos ir gretai baigsis. Tokiu spaudimu mes „išspaudėme“ grąžinti pinigus vidiškietei.

Naujas Ostapas Benderis?

Jau minėjau, kad L. Valinskas ir S. Linkevičiūtė už panašias aferas jau buvo teisti 5 kartus. Paskutinį kartą teisiamųjų suole jie sėdėjo Visagino apylinkės teisme. Jis 2008 m. sausį išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Valinskas ir S. Linkevičiūtė buvo kaltinami aplaidžiu buhalterijos tvarkymu bei sukčiavimu stambiu mastu. Anksčiau Visagine gyvenęs verslininkas čia turėjo skambiai – „Dvylika kėdžių“ – pavadintą baldų parduotuvę. Taigi kuo L. Valinskas ne didysis kombinatorius Ostapas Benderis iš I. Ilfo ir J. Petrovo to paties pavadinimo romano?

Tuomet teisiamųjų suole L. Valinskas atsidūrė dėl suklastotų, kitų žmonių vardu sudarytų, lizingo sutarčių. Pasinaudojęs bendrovėmis „Šiaulių banko lizingas“ bei „Snoro lizingas“, aferistas pasisavino apie 200 tūkst. litų. Teismas L. Valinską nuteisė 2-ejų metų laisvės atėmimo bausme. Pataisos namuose bausmę turintis atlikti verslininkas juose neatsidūrė tik todėl, kad teismo nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Pardavėja dirbusiai S. Linkevičiūtei, vėliau tapusiai „Fortenos ir Ko“ prekybos vadove, teismas buvo paskyręs 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius amnestiją, ji nuo bausmės buvo atleista.

Dabar teisiami Utenoje

Utenos rajono apylinkės teismas dabar nagrinėja „Leogos“ baudžiamąją bylą (įvyko jau keli posėdžiai), kurioje L. Valinskas, S. Linkevičiūtė ir G. Jusupova kaltinami sukčiavimu stambiu mastu, klaidingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir kitokiais ekonominiais nusižengimais bei nusikaltimais, padarytais ir Ignalinos rajone. Kitos šios trijulės bendrovės „Tenoma“ byla dar tik laukia kelionės į teismą, ją dabar tiria Utenos apskrities vyriausias policijos komisariatas.

Kaip rašė „Utenos diena“, teisiamųjų suole „L. Valinskas ir S. Linkevičiūtė savo elgesiu ir apranga labiau priminė klestinčius verslininkus, nei teisiamuosius. Jų veiduose nesimatė ypatingo nerimo. Elgėsi tyliai, kultūringai. Kiek kuklesnė buvo G. Jusupovos apranga. Visi trys teisiamieji neturėjo jokių klausimų nei buvusiems ,,Leogos“ darbuotojams, nei advokatams. Teisiamieji nepareiškė noro nušalinti prokurorą ar teisėją, neturėjo skundų ar pageidavimų“. Gal todėl, kad asmeniniuose pokalbiuose L. Valinskas kažkodėl yra pareiškęs, kad byla bubliukš ir nieko blogo jam neatsitiks.

Teismas eina į pabaigą, tad pažiūrėsim, kai tašką dėsim. Kitame teismo posėdyje ketina dalyvauti ir MI žurnalistas, apie posėdžio datą pranešime ir laikraštyje. Rajono gyventojai, nukentėję nuo L. Valinsko ir jo kompanijos, gali dalyvauti teismo posėdžiuose, nes jie atviri

Utenos FNTT ir „Utenos dienos“ nuotr.