Daugelis pasakytų, kad paskutinį kartą skiepijosi dar mokykloje. Tačiau didžioji dalis skiepų nesaugo nuo ligų visą gyvenimą. Skiepų nuo skirtingų ligų, pavyzdžiui, nuo tymų, visi imti skiepyti 1968 m., nuo raudonukės – 1984-aisiais, o nuo parotito – tik nuo 1992 metų. Jei neturite savo skiepų dokumentų, specialistai pagal jūsų gimimo datą gali nustyti, kokiais skiepais galite būti skiepyti. Pavyzdžiui, jeigu jums apie 45-erius metus, tikėtina, jog buvote skiepyti nuo kokliušo, poliemolito bei difterijos ir stabligės. Paskutinis skiepas nuo pastarųjų dviejų ligų, tikėtina, buvo įdurtas paauglystėje. O skiepytis rekomenduojama kas 10 metų. Difterija ir stabligė – pavojingos ligos, todėl valstybė sumoka už suaugusiųjų skiepus. Tad jei esate nuo šių ligų skiepyti seniai, galite pasiskiepyti nemokamai. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Nuo difterijos ir stabligės skiepijama nemokamai. Nuo poliomielito skiepytis irgi derėtų kas 10 metų, tačiau kadangi rizika juo susirgti Lietuvoje nedidelė, skiepijami tik keliautojai.

Jeigu vaikystėje nuo tymų, raudonukės ir parotito buvote skiepyti du kartus, apsauga išlieka visą gyvenimą. Jei skiepyti nebuvote, vertėtų pasiskiepyti.

Tikriausiai dar buvote skiepyti nuo tuberkuliozės, tačiau šis skiepas jūsų nebesaugo, nes bacilos labi keičiasi. Dėl šios priežasties iš viso nėra prasmės skiepytis, todėl dabar nuo tuberkuliozės skiepijami tik naujagimiai.

Lietuvoje yra ir skiepų nuo vėjaraupių, tačiau didžioji dalis suaugusiųjų vaikystėje yra jais persirgę, taigi jie turi imunitetą. Bet jei tikrai žinote, kad šia liga nesirgote, vertėtų pasiskiepyti – vėjaraupiais suaugę žmonės serga labai sunkiai.

Įkandus nepažįstam gyvūnui, būtina skiepytis nuo pasiutligės. Profilaktiškai skiepijami tik žmonės, dirbantys su gyvūnais ar tie, kurie ketina ilgai keliauti po svečias šalis, kur menka sveikatos priežiūra.

Jei mėgstate būti gamtoje, vertėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. O štai nuo gripo patariama skiepytis kasmet, jei esate jau nejaunas. Pasaulio sveikatos organizacija yra parengusi rizikos grupiu sąrašą. Tai žmonės, sulaukę 65-erių, visi sergantys lėtinėmis ligomis, tie, kieno prastas imunitetes ir tie, kas dirba žmonių gausiai lankomose vietose, taip pat gyvenantys globos įstaigose. Nuo hepatito B rekomenduojama skiepytis dirbantiems su skrauju ir keliaujantiems.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) sukelia gimdos kaklelio vėžį. Nuo dviejų viruso štampų, kurie sukelia šią ligą, galima pasiskiepyti. Manoma, kad jaunoms merginoms ir moterims iki 45-erių vakcina yra efektyviausia, nes tuomet imuninė sistema imliausia. Tačiau naujausiais tyrimais įrodyta, kad skiepai saugo ir vyresnio amžiaus moteris.

Galima pasiskiepyti nuo šių ligų: sezoninio gripo, erkinio encefalito, difterijos, stabligės, pasiutligės, pneumokokinės infekcijos, poliomelito, tymų, parotito, raudonukės, vėjaraupių, žmogaus popilomos viruso.

Skiepai keliautojams: hepatito A, hepatito B, meningokokinė infekcijos (A ir C), choleros geltonojo drugio, vidurių šiltinės.