Bendruomenės Lietuvoje skaičiuojamos jau nebe šimtais, o tūkstančiais. Dauguma jų – kaimo bendruomenės, susibūrusios tam, kad pagerintų savo gyvenimą nelaukdamos kol tai padarys kažkas kitas. Juk patys kaimo žmonės visad geriausiai žino ko jiems labiausiai reikia. Mūsų rajone veikia ne tik atskiros bendruomenės, bet ir asociacija – Ignalinos rajono vietos veiklos grupė, vienijanti organizacijas, besirūpinančias kaimo vystymu (bendruomenes, kaimo verslo, vietos valdžios institucijas). Asociacija šiais metais įgyvendina projektą „Bendruomeniškumo skatinimas Ignalinos rajone viešinant gerosios patirties pavyzdžius“, finansuojamą iš Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo. Siūlome kartu pasidomėti kaip ignaliniečiams sekasi bendruomeninė veikla.

Kodėl bendruomenės kuriasi?

Daugiau kaip prieš dešimtmetį rajone įsisteigė Kvintų bendruomenė. Tuomet jie tapo pirmaisiais, supratusiais bendruomeninės veiklos galimybes tradicinę reikšmę. Šuo metu rajone įvairaus pobūdžio bendruomeninių organizacijų kaime jau gerokai per trisdešimt. Daugiausiai bendruomenių registruota Ignalinos (kaimiškoje) seniūnijoje – 7, Mielagėnų – 4, po 3 – Ceikinių, Kazitiškio, Linkmenų seniūnijose.

Tenka pastebėti, kad mūsų savivaldybėje bendruomenininkai, lyginant su daugeliu kitų, nėra tokie drąsūs ir greiti burtis kaip kitose, kur šis procesas gerokai ankstyvesnis ir gausesnis. Visgi bendruomenės kuriasi iki šiol, įdomu kodėl?

Bendruomeninė veikla Lietuvoje – ne naujas reiškinys. Pasak mokslininkų, tiriančių bendruomenių veiklą (A. Aleksandravičiaus, J. Žukovskio, 2011 m.), jos aktyviai veikė nuo pat agrarinės epochos ir buvo vadinamos „laukais“, o bendruomenių nariai – „laukininkais“. Visais laikais bendruomenės buvo reikšmingos, jos apėmė tam tikrą plotą su sodžiais ir netgi turėjo taip vadintą kuopos teismą. Išardytos bendruomenės buvo vienkiemių reformos metu, o galutinai sunaikintos – tarybiniu laikotarpiu. Taigi tradiciškai Lietuvoje bendruomeninė veikla įsišaknijusi jau daugiau kaip 700 metų. 

Žmonių noras bendrauti, dirbti kartu, patiems siekiant bendrai naudingo rezultato, nelaukiant veiksmų ar pagalbos iš šalies, per pastaruosius keliasdešimt metų niekur neišnyko, tiesiog galimybės jį realizuoti oficialiai buvo labiau ribotos. Minėtų mokslininkų atliktas Lietuvos bendruomenių tyrimas parodė, kad pagrindinis kaimo bendruomenių veiklos Lietuvoje tikslas yra skatinti gyventojus, kad jie stengtųsi pagerinti savo gyvenimo sąlygas, motyvuoti juos saviugdai ir kultūrinei saviraiškai, sustiprinti solidarumo bei bendruomeniškumo apraiškas, siekti užkirsti kelią socialinės atskirties plitimui. Būtent nuo bendruomenių socialinio vystymo gali prasidėti gyventojų ekonominis stiprėjimas, kas yra itin svarbu siekiant sudaryti tinkamas prielaidas darniam kaimo vietovių vystymuisi.

Neabejotinai bendruomenių formalizavimą paskatino atsiradusio iniciatyvų „iš apačios“ finansavimo galimybės. Įstojus į Europos Sąjungą tapo prieinami finansiniai fondai, remiantys bendruomenių projektus. Vienas žinomiausių – LEADER programa.

Ką galime padaryti patys?

Kai kuriems žmonėms priimtinas įvairių veiklų finansavimas „iš viršaus“ vis retesnis reiškinys Lietuvoje. Dabar daug daugiau galimybių turi aktyvūs žmonės ir organizacijos, nelaukiančios kol kas nors spręs jų problemas, finansuos jų veiklas ar pasakys ką daryti. Vis daugiau žmonių buriasi tam, kad patys imtųsi veiksmų savo norams įgyvendinti. Šiuo atveju bendruomeninis modelis labai palankus, nes būtent asociacijoms, ne pelno organizacijoms, ypač įsikūrusioms kaimo vietovėse, gauti lėšų nėra sudėtinga, nes prioritetu finansuoti vietos projektus pasirinkę nemažai finansinių paramos instrumentų.

Bendruomenei tereikia kelių dalykų kad pavyktų parengti projektą ir gauti finansavimą jam įgyvendinti:

Komandos (grupės žmonių, dirbančių bendram tikslui pasiekti, galinčių bei norinčių savo laiką ir pastangas skirti savo bendruomenei neatlygintinai). Kuo skirtingesnių gebėjimų ir charakterių bruožų yra komandoje, tuo ji visapusiškesnė, tereikia išmokti susikalbėti tarpusavyje ir priimti bendrus sprendimus.

Motyvacijos (noro veikti ir mokytis, nelaukiant nei specialių paraginimų, nei specialių sąlygų, nei atlygio ar laisvo laiko). Galimybių mokytis specialiuose kursuose nemokamai tiek Ignalinoje, tiek kitose Lietuvos vietose yra labai daug, tereikia pasidomėti – kur ir kada prasideda Jums aktualus seminaras.

Atkaklumo ir supratimo kad projektas finansuojamas ne todėl kad jį buvo sunku parengti, o todėl kad jis yra geresnis nei kitų parengti. Normalu yra laimėti 1 iš 10 o ne 10 iš 10 parengtų paraiškų ir ta laimėtoji ne būtinai bus pirmoji kurią parengėte. Jei projektas Jums reikalingas – teikit jį ne į vieną fondą ir ne vieną kartą. Nenuleisti rankų – labai svarbu.

Neturint bent vieno iš minėtų komponentų, finansavimą gauti įmanoma, tik dirbti nebus taip lengva. Visapusiškas paskatinimas ir dėkingumas, laimėjimo džiaugsmas, matomi rezultatai – geriausias atlygis taip vadinamiems visuomenininkams už jų veiklą, skirtą bendruomenės labui.

Kur gauti pinigų projektams?

Nereikia toli ieškoti. Ignalinoje veikia fondas, veikiantis pagal LEADR metodą – Ignalinos rajono kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas. Jo lėšomis finansuojami kaimo vietovėse įgyvendinami verslo ir visuomeniniai, nesiekiantys pelno projektai. 2009 m. skirtas šiam tikslui 7,1 mln. Lt. Finansuojamos 6 sritys:

Privataus verslo iniciatyvų kaime skatinimas (finansuojama iki 75 proc. projekto vertės).

Kaimo infrastruktūros būklės gerinimas (finansuojama 90 proc. projekto vertės).

Kaimo gyventojų aktyvinimas ir laisvalaikio užimtumo gerinimas (finansuojama 80 proc. projekto vertės).

Turizmo informacijos pateikimo gerinimas (finansuojama 80 proc. projekto vertės).

Kultūros ir kultūros paveldo objektų būklės gerinimas (finansuojama 80 proc. projekto vertės).

Viešųjų amatų centrų, amatų kiemelių, dirbtuvių steigimas (finansuojama 90 proc. projekto vertės).

Įvyko jau du kvietimai teikti paraiškas, per kuriuos surinktos 53 paraiškos. Gruodžio pradžioje bus pasirašytos pirmosios sutartys ir pradėti įgyvendinti projektai. 2012 m. pradžioje vėl kviesime teikti paraiškas finansavimui gauti. Paramos gali tikėtis kaimo vietovėse planuojami projektai.

Ignalinos kaimo bendruomenės turi galimybę gauti paramą ir iš kitų paramos programų, tai rodo gražūs mūsų bendruomeninių iniciatyvų pavyzdžiai. Šiemet paramą iš Žemės ūkio ministerijos pagal Paramos kaimo bendruomenių veiklai remti teikimo taisykles (nacionalinė parama) gavo Palūšės bendruomenė projektui „Dalies Lūšių ežero pakrantės sutvarkymas, įrengiant tinklinio aikštelę“. Iš viso buvo pateiktos 459 paraiškos iš visos Lietuvos, paramą gavo 154 projektai. Iš mūsų rajono buvo pateiktos 3 paraiškos.

Nuo 2004 m. Ignalinos rajono bendruomenės gali gauti paramą iš Ignalinos AE regiono plėtros agentūros (IAERPA) programų. Pagal Ignalinos AE regiono Vietinių užimtumo iniciatyvų programą, šiemet paramą gavo 7 rajono organizacijų pateikti projektai, iš jų 2 kaimo bendruomenių (Šiūlėnų ir Linkmenų).

Kaip rodo praktika, daug mažesnė konkurencija būna regioniniuose, vietiniuose fonduose, kadangi nacionaliniuose ar tarptautiniuose tenka konkuruoti su šimtais stiprių projektų iš visos šalies.

Ar tik pinigai atveria kelius?

Didžiulis bendruomenių susidomėjimas finansine parama projektams suprantamas – parama palengvina idėjų įgyvendinimą, tačiau verta nepamiršti ir nematerialiosios paramos, kurią teikia daug institucijų Lietuvoje. Aktyvus dalyvavimas jau įgyvendinamuose projektuose suteikia galimybę pagerinti kvalifikaciją, praplėsti akiratį, surasti naujų pažinčių ir idėjų.

Dalyvaudami asociacijos Ignalinos vietos veiklos grupės veikloje jos nariai gali nemokamai mokytis anglų kalbos, lankyti teminius kursus (viešo kalbėjimo, konfliktų sprendimų, idėjų generavimo, komandinio darbo ir kitus), aktyviausi nariai turi galimybes vykti į keliones Lietuvoje bei užsienio šalyse. Net septynių rajono kaimų atstovai dalyvauja IAERPA vykdomame tarptautiniame projekte „Teminiai kaimai“, kurį įgyvendinus jie turės galimybę tapti turistinio maršruto dalimi ir pasinaudoti jiems nekainuosiančios rinkodaros rezultatais.

Ignalinos bendruomenės centras „Bruknelė“, dalyvaudamas Nacionaliniame bendruomenių konkurse „Tikime laisve“, tapo matomu visos Lietuvos kontekste. Viešas pasidžiaugimas gerąja patirtimi teikia naudą visiems bendruomenės nariams ir kelia pasididžiavimą kraštiečiams.

Kviečiame visus, ar jie būtų bendruomenių atstovai, amatininkai, verslininkai, ar norintys pradėti veiklą, pasidomėti parama kaimo projektams tinklapyje www.irvvg.lt ir atvykti pasikonsultuoti į Ignalinos VVG biurą (Ateities g. 23, 1 kabinetas), tel. 8~620 81580, el. paštas vvg@ignalina.lt