Skip to content

Baltijos šalių žemdirbiai – ne žemesnės klasės keleiviai

MI informacija

Europos Komisijos teisiniai pasiūlymai dėl BŽŪP ateities yra labai nepalankūs Lietuvos ūkininkams. Mūsų šalies žemdirbiai nuskriaudžiami du kartus – pirmiausia, gaudami mažiausias Europoje tiesiogines išmokas, ir dar kartą – būdami priversti smarkiai nuleisti žemės ūkio produkcijos kainas bendroje rinkoje.

„Lietuvos ūkininkams tenka konkuruoti su daug didesnes išmokas gaunančių šalių ūkininkais, kurie dėl didelių dotacijų gali sau leisti pardavinėti produkciją pigiau. Tam, kad ši situacija pasikeistų, turime iš visų jėgų stengtis pakeisti teisinius pasiūlymus taip, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams kaip galima greičiau priartėtų prie ES vidurkio. Dėl to būtina dalyvauti tokiuose renginiuose, kur galima susitikti su tais, kurie priima sprendimus, kuo garsiau išsakyti savo poziciją“, – sakė ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, grįžęs iš konferencijoje Europos Parlamente, kurioje buvo aptariami teisiniai pasiūlymai dėl Bendrosios žemės ūkio politikos.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas įgijo daugiau galių priimant teisės aktus ir padidėjo šios institucijos įtaka BŽŪP reformai. Todėl tapo ypač svarbu išsakyti Lietuvos žemdirbių poziciją ne tik tarptautinėse organizacijose, kaip COPA-COGECA, bet ir Europos Parlamente. Prieš konferenciją ŽŪR atstovai susitiko su Lietuvos europarlamentarais J. Paleckiu, V. Blinkevičiūte, V. Uspaskich, V. Tomaševskiu, L. Andrikienės atstovais. Su jais aptartos bendradarbiavimo galimybės, siekiant Lietuvai palankesnės Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. Taip pat susitikta ir su Latvijos atstove Europos parlamente Sandra Kalniete, vadovaujančia idėjinei Baltijos šalių europarlamentarų grupei, vieningai veikiančiai siekiant Baltijos šalims palankių sprendimų dėl BŽŪP po 2013 m.

Konferenciją pradėjęs Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Marekas Savickis (Marek Sawicki) pabrėžė, jog žemdirbių organizacijų atstovai turi išsakyti Europos Parlamentui ir Europos Komisijai savo poziciją ir požiūrį. EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Paolas De Kastras (Paolo De Castro) pabrėžė, jog šiuo metu ūkininkai susiduria su nežinomybe, todėl reikalingos naujos priemonės naujoms problemoms spręsti. Žemės ūkio politika turi užtikrinti maisto tiekimą, tuo pačiu kovodama su klimato kaita ir tausodama aplinką. Tačiau pagrindinė Bendrosios žemės ūkio politikos užduotis – sustiprinti žemės ūkio sektorių, apginti žemdirbių interesus. P. De Kastras palaiko Baltijos šalių žemdirbių siekius.

ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas (Dacian Ciolos) pabrėžė, jog turi atsirasti didesnis pasitikėjimas tarp visuomenės ir ūkininkų. Diskusijoje dalyvavo įvairių tarptautinių ir nacionalinių žemdirbių organizacijų atstovai.

ŽŪR pirmininkas A. Stančikas akcentavo, kad BŽŪP turi būti ne tik tvirta, bet ir sąžininga, teisinga bei demokratiška. Trijose Baltijos šalyse tiesioginės išmokos yra žemiausios. „Kodėl mes esame diskriminuojami? Ar todėl, kad 50 metų buvome Sovietų Sąjungoje? Ar todėl, kad esame maži? Mes vykdome visus ES reikalavimus, kai kurie mūsų šalyse yra netgi griežtesni. Žalinimas – ar tai gamtos tausojimas, ar gamybos mažinimas? Mums pateikta užduotis pamaitinti pasaulį, todėl EK siūlymas dėl dirvonuojančios žemės yra nusikaltimas. Žemę būtina naudoti, o ne apleisti. Ją reikia tausoti, bet ji turi gaminti. O konkurencinės sąlygos visiems ES žemdirbiams turi būti vienodos“, – kalbėjo A. Stančikas.

Tokią poziciją palaikė ir daugiau šalių. Lenkijos „Solidarnosc“ atstovas Ježis Chruscikovskis (Jerzy Chruscikowski) pabrėžė, jog dabartiniai EK pasiūlymai labai nedaug bendro turi su BŽŪP ir naujųjų ES šalių lūkesčiais užtikrinti sąžiningą konkurenciją, skaidrumą, supaprastinti taisykles. Pranešėjas, teigdamas, jog kalba visų 12 naujųjų ES šalių vardu, pabrėžė, jog BŽŪP būtina performuluoti, sąžiningai perskirstyti lėšas. Naujųjų ES šalių narių ūkininkai yra įžeisti, ir neketina taikstytis su tokia nesąžininga konkurencija.

Kitas Lenkijos atstovas pabrėžė, jog prieš plėtrą Europos Sąjunga pažėrė daug pažadų, vienas iš jų – jog pereinamasis laikotarpis 2013 m. baigsis. Dabar EK siūlo naują pereinamąjį laikotarpį, su kuriuo lenkai ir kitų naujųjų šalių ūkininkai neketina taikstytis. „Sąlygos ūkininkams bei pasiūlymų rinkinys turi būti visiems vienodas. Mūsų ūkininkai nenori atimti paramos iš senbuvių šalių, tačiau reikalauja sulyginti sąlygas“, – kalbėjo Lenkijos atstovas ir pridūrė, kad naujosios ES šalys nebenori ir toliau jaustis kaip keleiviai, sėdintys antrosios klasės traukinio vagone.

Latvijos atstovas Armandas Krauzė (Armands Krauze) savo ruožtu priminė diskusijų dalyviams, jog Latvija šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas iš visų ES valstybių, o Estijos žemės ūkio rūmų atstovė Ene Karner taip pat kalbėjo apie ūkininkų konkurencingumą vieningoje ES rinkoje ir nesąžiningas sąlygas Baltijos šalių ūkininkams. Anot jos, Baltijos šalių kaimo gyventojai išstumiami iš savo regionų į užsienį. Baltijos šalys jau nebesidera dėl narystės ES, jos yra pilnateisės ES narės, todėl pats laikas atsižvelgti į jų reikalavimus.

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos žemdirbių pozicija nuskambėjo Europos Parlamente. Tačiau ES senbuvių atstovams išgirdus tokią garsią ir nekompromisinę naujųjų šalių poziciją, apeliuojančią į pagrindinius ES principus, pritrūko žodžių net konferencijai užbaigti.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *