Daug metų ekologinės gamybos sektoriuje dirbantis „Tatulos programos“ tarybos pirmininkas Almonas Gutkauskas pastebi, kad didelė visuomenės dalis iki šiol neturi aiškaus supratimo, kaip atskirti ekologišką produktą nuo neekologiško. Be to, pirkėjai puldinėja nuo vieno kraštutinumo prie kito – prieš kelerius metus žodis „ekologiškas“ veikdavo tarsi burtažodis, o pastaruoju metu įsivyrauja įsitikinimas, esą tikrai ekologiškų produktų iš viso nėra – jų tiesiog neįmanoma šiandieninėmis sąlygomis pagaminti.

„Didelė visuomenės dalis neskiria, kas yra ekologiškas produktas, ir dažnai bet kokius nedideliame ūkyje išaugintus produktus laiko ekologiškais. Mūsų sektoriaus plėtrai vartotojo švietimas yra labai svarbu, nes vartotojas balsuoja pinigine“, – sako A. Gutkauskas, nuo 1995 m. organizuojantis ekologiškų produktų muges ir nuolat aiškinantis pirkėjams, kaip iš tiesų apibrėžiamas ir atskiriamas ekologiškas produktas.

Ekologinės gamybos ūkis – tai sertifikavimo įstaigos (Lietuvoje yra vienintelė sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“) kontroliuojamas ir ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantis ekologinės gamybos vienetas. Pagrindinis teisės aktas – Ekologinio žemės ūkio taisyklės. Ekologiški produktai – sertifikavimo įstaigos sertifikuoti produktai, kurie nurodyti patvirtinamajame dokumente kaip ekologiški.

Ekologiškus produktus mugėse, turgeliuose gali parduoti ir pats augintojas, ir perpardavėjas. Jei parduoda pats augintojas, ant prekystalio turi būti padėtas ekologinio ūkio (ar įmonės) sertifikatas, reikia turėti leidimą prekiauti toje vietoje bei pardavėjo statusą patvirtinantį dokumentą (jei prekiauja ūkininkas – ūkininko pažymėjimą).

Kai ekologiškus produktus parduoda ne pats augintojas, o perpardavėjas, dažniausiai jis neturi sertifikavimo įstaigos išduoto sertifikato, todėl ekologiški produktai turi būti atitinkamai supakuoti ir paženklinti pačiame ekologiniame ūkyje. Perpardavinėtojo pardavinėjami nefasuoti ir nepaženklinti produktai negali būti laikomi ekologiškais. Ekologiškus produktus reikia skirti nuo išskirtinės kokybės produktų (IKP).

Beje, kaip pastebi A. Gutkauskas, šiemet pastebimas ekologiškų daržovių pasiūlos kritimas. „Daržovių auginimas dėl menkos paramos yra nepatrauklus ūkininkams. Galima spėti, kad kitais metais jų bus auginama dar mažiau“, – mano A. Gutkauskas.

„Tatulos programa“ (iki 1997 m. – fondas „Tatula“) – funkcinė savivalda, turinti 186 dalininkus (ūkininkus, įmones) ir jiems teikianti paramą ūkių bei įmonių pertvarkai į ekologinį bei tausojamąjį ūkininkavimą, taip pat užsiimanti lobistine veikla įvairiais ekologinio ūkininkavimo klausimais.