Kainos krinta
Stebint grūdų kainų pokyčius matyti, kad pastaraisiais mėnesiais jų kreivė po truputį linksta žemyn. Pavyzdžiui, prieš metus, 2010-ųjų gruodį, už pirmos klasės kviečius supirkėjai mokėjo iki 800 Lt/t, už rapsus – 1500–1700 Lt/t. O šių metų gruodį pirmos klasės kviečių kaina nukrito iki 550 Lt/t, rapsų – artėja prie 1300 Lt/t. Šių metų derliaus kviečių aukščiausia kaina buvo rugpjūtį, kai už pirmos klasės grūdus supirkėjai siūlė iki 700 Lt/t, o už rapsus – iki 1540 Lt/t. Vėliau tiek kviečių, tiek ir rapsų kaina pamažu leidosi žemyn.
Dar vienas gana netipiškas dalykas yra tai, kad šiemet Europoje miežių kainos ne tik ne žemesnės negu kviečių, bet su jomis susilygino, o kai kuriais atvejais net pralenkė. Ypač tai pasakytina apie salyklinius miežius, kurių kaina biržoje buvo perkopusi 900 Lt/t. Manoma, kad miežių kainų kilimui įtakos turėjo ankstesni metai, kai šie grūdai buvo pigūs ir po to ūkininkai nebenorėjo jų auginti.
Eksporto rinkose – štilis
Pastaruosius tris mėnesius, ėmus mažėti grūdų kainoms, augintojai nebuvo linkę turimo derliaus parduoti. Jų motyvas – palaukti pabrangimo, ypač jeigu turima aukštos kokybės kviečių.
Pasaulio rinkoje europietiškiems grūdams spaudimą ėmė daryti trečiųjų šalių pigesnis derlius. Pasak AB „Amilina“ generalinio direktoriaus Mindaugo Gedvilo, gero derliaus, palyginti su pernykščiu, sulaukusi Rusija, Kazachstanas, iš dalies ir Ukraina yra konkurencingi grūdų eksporto rinkose, nes siūlo produkciją mažesnėmis kainomis. Šiemet ES, kaip rodo duomenys, eksportavo iki 40 proc. mažiau kviečių negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dabar į pasaulio rinkas įsilieja ir Pietų pusrutulio grūdai: argentinietiški, braziliški, australiški.
„Kadangi Lietuva daugiau kaip pusę savo derliaus eksportuoja, tai situacija pasaulio rinkose turi tiesioginę įtaką mūsų šalies prekybai. Šalies eksportuotojai išankstiniais sandoriais yra pardavę tam tikrą dalį derliaus.
Tačiau dabar tie, kas grūdus nupirko, stengiasi vėlinti krovos darbus, transportavimą. Todėl mūsų eksportuotojų elevatoriai yra „užkišti“, – apie susidariusią padėtį aiškina M. Gedvilas.
Panašiai kalba ir vienos didžiausių Lietuvos eksportuotojų – UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas, sakydamas, kad europietiški grūdai savo kainomis nenukonkuruoja kitų regionų produkcijos.
„Ūkininkai pigiau grūdų nenori parduoti, todėl mes, kaip eksportuotojai, negalime užsienio rinkose nusileisti iki jose dabar esančių mažų kainų. Pavyzdžiui, pigių grūdų dabar siūlo Juodosios jūros regiono šalys, taip pat Argentina. Tiesa, šie regionai dažniausiai eksportuoja žemesnės klasės (mūsų ekvivalentu – trečiosios) kviečius. Jų kaina maždaug 15 EUR/t mažesnė negu europietiškų grūdų. Kita vertus, lietuviški, ūkininkų dar sandėliuojami grūdai yra aukštesnės kokybės klasės. Taigi ir jų kaina atitinkamai aukštesnė. Tokių grūdų paklausa ribota, jų rinkos specifinės. Tai gali būti Ispanija, Turkija, Saudo Arabija, kai kurios Afrikos šalys. O šios šalys dabar grūdų nemažai įsigijusios ir pirkti europietiško derliaus kol kas nepageidauja. Tokia situacija ir lemia, kad eksportui skirtų grūdų dabar neparduodame nei mes, nei ūkininkai“, – priežastis, kodėl sustojęs europietiškų, tarp jų ir lietuviškų, grūdų eksportas, vardija K. Šimas.
Užsienio prekybos sulėtėjimas džiugina perdirbėjus
Dabar susiklosčiusi situacija grūdų rinkoje yra palanki vietos perdirbėjams, nes pasiūla pakankama, o kainos – palankios. Kadangi sumažėjusi konkurencija su eksportu, galima pigiau nupirkti norimų grūdų.
„Perdirbėjai paprastai siūlo nuo 10 iki 20–30 Lt/t grūdų daugiau negu eksportuotojai ir tai leidžia sulaukti reikiamos pasiūlos. Bent jau mūsų įmonė žaliavos, t. y. kviečių, trūkumu tikrai nesiskundžia. Lietuvoje grūdų vietos reikmėms visuomet pakako ir pakaks. Klausimas tik vienas – kokia kaina už juos mokama. Dabar mes lengvai galime konkuruoti su eksportuotojais ir mokėti aukštesnę kainą negu jie siūlo“, – sako „Amilinos“ generalinis direktorius M. Gedvilas, pridurdamas, kad šie metai įmonei yra vieni palankesnių.
Tiesa, pašnekovas pastebi, kad ne visi augintojai perdirbėjų siūlomomis kainomis susivilioja. Tie, kurie neturi skolų ir yra subalansavę savo biudžeto pajamas bei išlaidas, derliaus dalį laiko sandėliuose ir, matyt, tą darys iki pavasario. Taigi dažniau perdirbėjai sulaukia tų augintojų, kuriems pinigų reikia dabar.
Ar apsimoka parduoti, sprendžia kiekvienas atskirai
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos pirmininkas Romas Majauskas, apžvelgdamas situaciją iš augintojų pozicijų, sako, jog dabar nėra tinkamiausias laikas derlių parduoti.
„Mūsų patirtis rodo, kad rinkos pagyvėja po Naujųjų metų, vasarį ir vėliau. Tuomet paprastai ir kaina pakyla. Ūkininkauju nuo 1997 m., per tą laiką, kiek pamenu, buvo tik vieni metai, kai grūdų kainos pavasariop ne pakilo, o nukrito. O visais kitais sezonais pavasarį grūdai paprastai būdavo brangesni negu metų pabaigoje“, – sako R. Majauskas.
Turintys sandėlius grūdų augintojai nėra linkę visą derlių parduoti po javapjūtės. Pasak R. Majausko, iš pradžių ūkininkai dažniausiai parduoda tiek grūdų, kiek reikia lėšų atsiskaitymams už trąšas, kurą, pesticidus ir kitas išankstines išlaidas. Šis derliaus realizavimo modelis jau įprastas. Likę geros kokybės grūdai, ypač kviečiai, sandėliuojami laukiant palankesnių rinkos kainų.
„Laikyti dažniausiai verta. Ypač dabar, kai matome, kas dedasi bankų sektoriuje. Šiuo metu ūkininkai įsitikinę, kad geriau grūdai sandėlyje negu pinigai banke. Kai reikės, tuomet dalį grūdų parduosi ir gausi reikiamų lėšų. O banke pinigus laikydamas nesi garantuotas, kad juos galėsi pasiimti norimu laiku“, – sako R. Majauskas.
Ar esant šio meto kainoms, apsimoka grūdus parduoti, ar ne? Pasak LGAA vadovo, kiekviename ūkyje auginimo savikaina yra skirtinga, priklauso nuo to, kiek buvo įdėta į hektarą, daugiau ar mažiau tręšta, purkšta pesticidais ir pan. Todėl kiekvienas grūdų augintojas pats skaičiuoja ir sprendžia, ar jam supirkėjų siūloma kaina tinka.
„Pavyzdžiui, jeigu į hektarą kviečių buvo investuota 3,5 tūkst. Lt, tai reikia užauginti 6 t, kad grįžtų įdėtos lėšos, parduodant po 600 Lt/t. Prikūlus mažiau, jau patiriamas nuostolis. Jeigu hektarui kviečių užauginti buvo išleista kuklesnė suma, pavyzdžiui, 2,5 tūkst. Lt, tai investicijos sugrįžtų gavus 5 t grūdų ir juos pardavus po 500 Lt“, – skaičiuoja R. Majauskas.
Kas laukia kitąmet?
Kiek Lietuvos ūkininkai savo sandėliuose dar turi neparduotų grūdų, niekas neskaičiavo. Eksportuotojų nuomone, didžiausias kiekis turėtų būti aukštesnės kokybės kviečių. O kitų rūšių grūdų, taip pat rapsų didelė dalis jau parduoti.
Ūkininkai, kaip minėta, viliasi, kad po Naujųjų, pavasariop ar dar vėliau grūdų kaina pakils. Tuo tarpu supirkėjai, tiek vietos, tiek eksportuotojai, nusiteikę priešingai.
„Kai kas svarsto taip: Rusija iki Naujųjų parduos kitoms šalis perteklinius grūdus ir jiems pasibaigus kainos eksporto rinkose pakils. Tačiau šį sezoną toks scenarijus menkai tikėtinas. Pasibaigus rusiškų grūdų eksportui, prasidės ukrainietiškų pardavimas į užsienį. Taip pat parduodami ir australietiški, argentinietiški. Nenoriu būti blogas pranašas ūkininkams, bet ypatingai pakilsiančių kainų nesitikiu. O dar gali būti ir nedidelis kritimas“, – mano M. Gedvilas.
„Jeigu dabartinė situacija grūdų rinkoje nesikeis dar mėnesį ar du, vėliau laukti pagerėjimo vargu, ar verta. Dabar visos prognozės rodo tik kainų mažėjimą. Eksportą iš Rytų šalių galėtų kiek pristabdyti atėjusi tikroji žiema, kai užšąla upės, kai kurie uostai. Tai apsunkina grūdų transportavimą. Tokiu atveju būtų šansas pagyvėti europietiškų grūdų prekybai“, – sako K. Šimas.
Teorinis faktorius, kuris galėtų padidinti grūdų eksportą ir pakelti kainas, galėtų būti pasaulio vieną ar kitą dalį ištikusios gamtos stichijos, mažinančios derlių. Arba ekonominės krizės pabaiga, kai atsigautų vartojimas, augtų paklausa ir pan. Bet tai tik teorinės prielaidos.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!