Naujieji metai neįsivaizduojami be fejerverkų. Daugelis į miesto aikštę Naujųjų sutikimo vidurnaktį specialiai ateina jų pažiūrėti. Vieni jais gėrisi, kitiems dangaus ugnys – apkalbų objektas. Ta prasme, kad fejerverkai – gana brangus malonumas, todėl kasmet atsiranda bambeklių, manančių ir sakančių, kad verčiau tuos kelis, keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių geriau buvo ne į dangų iššaudyti, o kokį darbą padaryti. Ar tiesiog visiems rajono gyventojams išdalyti. Kartą net paskaičiavau, kiek kiekvienas rajono gyventojas tokiu atveju praturtėtų. Ogi – net 83 centais!

Fejerverkų menas galutinai susiformavo XVIII a. pabaigoje. Dabar, kaip ir anuomet, pirotechnikoje pagrindinis komponentas yra juodasis ar dūminis parakas. Dar dažniau naudojamas bedūmis piroksilininis parakas. Juodojo ir bedūmio parako degimo temperatūra maždaug vienoda – apie 2400 laipsnių, bet pastarojo galingumas triskart didesnis: sudegus 1 kg, išsiskiria 900 litrų dujų. Tačiau juodasis parakas pasižymi vienu dideliu pranašumu – jis daug atsparesnis atmosferos poveikiui, o tai labai svarbu, nes fejerverkų pakuotė paprastai būna kartoninė.

1. Vienai ar kitai spalvai išgauti naudojamos pačios įvairiausios cheminės medžiagos. Degančios stroncio druskos švyti raudonai, kalcio – oranžine spalva, bario – žalia, vario – mėlyna, natrio – geltona ir t. t. Pagrindiniai fejerverko elementai – raketos, malūno ratai, fontanai, romėniškos žvakės, petardos, bengališkos ugnelės.

2. Yra ir fejerverkų, pagamintų iš daugiasluoksnio kartono ar plastmasės, kurie pažeidžiami iš mortyrų, veikiančių minosvaidžio principu. Itin galingi įtaisai tokius sviedinius išsviedžia į daugiau kaip 300 m aukštį. Eiliniai pirkėjai gali įsigyti ne didesnio kaip 50 mm kolibro mortyrų.

3. Sudėtingiausias pirotechninis sviedinys – romėniška žvakė. Tai ilgas kartoninis vamzdis su keliais sluoksniais degiųjų medžiagų. Sluoksniai sprogsta paeiliui, tam tikrais intervalais. Kartais, kad veiksmas vyktų lėčiau, naudojamas dagtis arba padegamoji virvutė.

4. Šitos petardos daug kam įvaro siaubą, nors tai tik paprasta kiniška pliaukštė, vamzdelis, pripildytas kalio chlorato, aliuminio ir sieros. Jį padegus, pasigirsta kurtinantis pokštelėjimas, kuris, priklausomai nuo galingumo, gali prilygti minosvaidžio šūviui.

5. Britų pirotechnikas Terry McDonaldas praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį vienu metu paleido 39 210 raketų. Reginys truko neilgiau kaip 15 sek. Ne veltui sakoma, kad fejerverkas trunka ne ilgiau kaip mylimosios bučinys, užtat atsieina brangiau nei meilužė.

6. Pati ilgiausia „barškuolė“, sudaryta iš 3 mln. ugnies petardų, buvo padegta 1998 m. vasario 20 d. Malaizijoje. 6 km ilgio gyvatė degė 9 val. 27 min.

7. Kinijoje, kontroliuojančioje 90 proc. pasaulinės fejerverkų rinkos, fabrikuose ir privačiose dirbtuvėse reguliariai griaudi sprogimai, žūva žmonės. Vien per du pastaruosius praėjusiųjų metų mėnesius šešiose avarijose žuvo 43 žmonės, 25 buvo sužeisti.

8. Pirmąja šio rizikingo užsiėmimo auka irgi tapo kinas Wan Hu. Norėdamas paskraidyti debesyse, jis iš bambuko pasigamino kažką panašaus į reaktyvinį krėslą, kurį į orą išsviedė 47 parako užtaisai. Konstrukcija buvo nevykusi ir pirmasis kosmonautas žuvo. Tai nutiko XV a., valdant Minų dinastijai.

9. 2000 m. gegužę Olandijos Enshedo mieste, turinčiame 150 tūkst. gyventojų, sprogo „S. E. Fireworks“ kompanijai priklausę pirotechnikos sandėlis. 23 žmonės žuvo, 950 buvo sužeisti, griuvėsiais virto 200 namų, dar 450 teko nugriauti, nes atstatyti jų nebuvo įmanoma. Miesto Rombeko rajonas buvo tiesiog nušluotas, o jam atstatyti ir draudimo kompensacijoms išmokėti buvo išleista 500 mln. Eurų.