Šiuo teisės aktu keičiamas žemės apmokestinimo principas – pereinama nuo žemės apmokestinimo priklausomai nuo jos derlingumo, našumo prie žemės apmokestinimo pagal rinkos vertę. Nustatyta, kad žemės vertinimą atliks turto vertinimo įmonė. Šis vertinimas bus atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius.
Apleistomis žemės ūkio naudmenomis bus laikomi sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugusius žemės sklypuose ar jų dalyje esančių žemės ūkio naudmenų plotai, kurie bus nustatomi nuotoliniais kartografavimo metodais.
Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintas nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės žemės mokesčio tarifas. Savivaldybių tarybos iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos turės nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršijant nustatytų ribų. Jeigu nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė bus nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės tarybos galės nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
Priėmimo metu Seimas pritarė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Roko Žilinsko siūlymui žemės mokesčiu neapmokestinti mėgėjiško sodo teritorijoje esančios bendrojo naudojimo žemės.
Sprendimus dėl apleistos žemės apmokestinimo tarifo nustatymo ar dėl individualių lengvatų priims konkrečios savivaldybės. Apleistai žemei nebus taikomos lengvatos, kurios galės būti taikomos dirbamai žemei, t. y. vertės mažinimo koeficiento ir mokesčių lubų.
Už tokį sprendimą balsavo 64, prieš buvo 23, susilaikė 28 Seimo nariai. Įstatymas įsigalios 2013 m. sausio 1 d.
xxx
Seimo nariai pritarė naujo tipo žemės apmokestinimui – nuo 2013-ųjų žemė bus apmokestinama atsižvelgus į jos rinkos vertę, nustatomą pagal masinį arba individualų vertinimą, o mokesčio tarifas sieks nuo 0,01 proc. iki 4 proc. Už teisės aktą balsavo 64 Seimo nariai, 23 parlamentarai buvo prieš ir 28 politikai balsuodami susilaikė.
Įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šiuo metu privatiems savininkams priklausanti žemė apmokestinama 1,5 proc. tarifu, o vertė nustatoma atsižvelgus į jos derlingumą, našumą bei panašius kriterijus.
Konkretų mokesčio tarifą nustatys kiekviena savivaldybės taryba. Savivaldybės taip pat galės taikyti skirtingus mokesčių tarifus, atsižvelgdamos į žemės naudojimo kriterijų: tarkime, apleistiems žemės plotams jos galės taikyti didesnį tarifą, neapleistiems – mažesnį.
Apleisti žemės plotai, pagal projektą, turėtų būti surandami pagal nuotolinio kartografavimo metodus.
Sutvarkytai žemės ūkio paskirties žemei, kaip ir dabar, ketinama taikyti 0,35 proc. mokesčio tarifą. Preliminariai manoma, kad masinis žemės vertinimas turėtų būti kartojamas ne rečiau nei kas penkerius metus, tačiau žemės savininkams būtų leidžiama vertę nustatyti ir pagal individualų vertinimą, tačiau mokestis nuo tokios vertės būtų skaičiuojama tik tuo atveju, jei vertės skirtųsi ne mažiau nei 20 proc.
„Aš norėčiau nuraminti skeptikus, sakančius, kad šis įstatymas padidins žemės mokesčius. Taip, padidins žemės mokesius tiems, kurie šiandien žemės nedirba“, – teigė žemės ūkio ministras, konservatorius Kazys Starkevičius.
Tuo tarpu „krikščionis“ Jonas Ramonas sako, kad naujasis įstatymas paprasčiausi paskatins spekuliantus pusvelčiui supirkinėti žemę iš dirbti jos negebančių nusenusių ūkininkų.
„Mes darome viską, kad nuo tų savininkų tam tikri žmonės ateitų ir supirkinėtų atiminėtų žemes“, – piktinosi parlamentaras.
Jo teigimu, skatinti žmones dirbti žemę reikia ne baudomis, o ekonominėmis paskatomis.
„Jeigu būtų ekonominė nauda užsiimti žemės ūkiu Ignalinoje, Zarasuose, Molėtuose ar dar kitur, visos žemės būtų apsėtos, apdirbtos, auginama žemės ūkio produkcija, gyvuliai ir taip toliau. Nesuveda ūkininkai galo su galu, todėl ir nedirbama“, – aiškino J. Ramonas.
Remiantis Finansų ministerijos skaičiavimais, jeigu visos savivaldybės nutartų taikyti minimalų mokesčio tarifą, bendros pajamos siektų apie 3 mln. Lt, jeigu maksimalų – iki 1 mlrd. Lt.
Praėjusiais metais buvo surinkta 52 mln. Lt žemės mokesčio.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!