Dysnų ežero pusiasalyje, vadinamame Astravu, dar neseniai planuota įrengti golfo laukus. Tuo buvo susidomėjusi viena Vilniaus firma, kuri jau buvo pradėjusi tvarkyti ir žemės reikalus. Gal užgriuvęs sunkmetis, gal kitos priežastys tuos norus atšaldė, golfo atsisakyta ir Astravo žemių savininke tapo UAB „Fintera“, taip pat iš Vilniaus. Daugumą žemių pusiasalyje ši bendrovė supirko, dalį nuomoja ar rengiasi pirkti iš gyventojų. Į Astravą „Fintera“ privežė rajone dar nematytų galvijų, mėsinių veislės limuzinų. Jie stambūs, o įdomūs tuo, kad ganyklose paliekami ir žiemai, ypač, jei ji nebraška dideliais speigais. Dabar po Astravą grupelėmis vaikšto daugiau nei šimtas limuzinų, kuriuos augina „Fintera“.

Tačiau šio rašinio tema – ne apie galvijus. Astrave likę penki kaimai. Juose kur vienas, kur keli žmonės dar tebegyvena. Visam pusiasaliui yra vienerios veikiančios Petrikonių kapinės, kurios dabar iš visų pusių apsuptos UAB „Fintera“ priklausančiomis žemėmis. Dar prieš Kalėdas redakcijoje apsilankęs vidiškietis Edmundas Kūjalavičius pasakojo: „Esu kilęs iš Astravo, Petrikonių kapinėse palaidota mano motina, kiti giminės. Anądien nuvykau ir pakraupau – kelias link kapinių taip suniokotas, kad jei dabar reikėtų laidoti žmogų, be traktoriaus karsto į kapines nenuvežtum. Aplink kapines vyksta įvairios statybos, statybinės medžiagos sukrautos kapinių patvoriuose. Negi šitaip galima? Sužinojau, kad kelią sudarkė ir statybas vykdo Vilniaus firma, Astrave auginanti galvijus. Aš su ja dėl kelio ir teisme pasiruošęs bylinėtis“.

Po Kalėdų redakcija Astrave apsilankė. Pono Edmundo išvardinti faktai pasitvirtino. Buvo pašalę, tad iki kapinių su automobiliu šiaip taip privažiavome, tačiau keliu riedėjome kaip per arimą. Vienoje kapinių pusėje pastatyta daržinė, prie kurios šonais trinasi tie limuzinai. Kitoje kapinių pusėje statomas dar vienas pastatas, kuris į laikiną statinį nepanašus, atrodo, bus dviejų aukštų. Prie pat kapinių tvoros sukrauta mediena, kitos medžiagos.

Rajono Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Juozas Panavas (beje, jo šaknys taip pat Astrave) MI sakė: „Taip, „Fintera“ yra supirkusi bemaž visas įmanomas žemes ir dabar ten šeimininkauja, augina limuzinus. Kokių nors leidimų statyboms bendrovė mūsų neprašė. „Finteros“ direktorė Laura Malenkienė pas mus buvo užsukusi, bet tikino, kad jie šalia kapinių stato tik laikinas galvijų pašiūres, kurioms leidimų nereikia. Pagal naujas kapinių taisykles, deja, jokios sanitarinės zonos (anksčiau buvo 5 m) nėra, tad laikyti statybines medžiagas šalia tvoros galima. Aplink kapines – vien jų žemė. Kad sugadino kelią, žinoma, blogai. Nuvažiuosiu pažiūrėti, kokios ten statybos vyksta, ir dėl kelių su jais teks kalbėtis“.

Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas MI taip pat guodėsi: „Buvau nuvažiavęs, vaizdas baisus. Sugadintas ne tik kelias į kapines, bet ir kiti keliai. Kelią į kapines prieš keletą metų seniūnija remontavo, žvyrą vežėme. Nežinau, net ką dabar daryti reikės, bet šią problemą teks spręsti. Aplink kapines laukai jų, tai su sunkesne technika galėtų ir lauku važinėti“.

Telefonu kalbėjomės ir su UAB „Fintera“ direktore L. Malenkiene. Ji neneigia, kad jos firma suniokojo kelius, taip, pasak jos, nutiko dėl šlapios žiemos. Dievagojosi, kad pašalus ar pavasarį viską sutvarkys. „Užsuksiu pas seniūną, kartu aptarsim, ką ir kaip daryti. Kas dėl statinių, tai jie laikini, detaliųjų planų ar leidinių jiems statyti nereikia. Kitais metais statysim fermą, tai tuomet ir leidimus gausim“.

„Fintera“ į Astravą atėjo ilgam, tad norisi tikėti, kad ponia Laura pažadėjusi nepatiešijo. Ji pažadėjo ir redakciją informuoti, kai tik kelius sutvarkys. Suprantama, žiemą gal ir sunkoka tai padaryti, bet pavasarį – būtina. Mes seksim šią istoriją ir skambinsim varpais, jei pažadai nebus vykdomi.