Dirbančiųjų kaime nereikia?

Nelinksmoms ūkininko J. Baublio mintims „akompanuoja“ Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistų parengta mokslo studija. Remiantis jos duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos kaimo išnyko (emigravo, mirė) apie 80 tūkst. gyventojų, uždaryta 710 kaimo pradinių mokyklų, 107 vidurinės ir 159 pagrindinės.

Studijos autoriai teigia, jog pastarąjį dešimtmetį žemdirbių pajamos augo tik dėl Europos Sąjungos ir mūsų valstybės paramos, tačiau ateityje lėtas ekonomikos atsigavimas neleis sparčiai padidinti kaimo gyventojų pajamų. Be to, ir užimtųjų žemės ūkyje mažės.

Žemės ūkio ministerijos vadovai dar 2010 m. teigė, jog nederlingoms žemėms skirta programa ir pinigai baigėsi. Buvo laukiama naujų ES piniginių lėšų ir teritorijų perskirstymo. Tačiau ES nenašių žemių perskirstymą atidėjo iki 2014 m., motyvuodama tuo, kad pritaikomos sąlygos bus objektyvesnės visoms ES šalims narėms. Taip mūsų ūkininkai liko be paramos. Norint ją išlaikyti, teko patiems nederlingų žemių savininkams varstyti ministerijos kabinetus ir įrodinėti, iš kokių programų galima perskirstyti lėšas ir kompensuoti išmokas ūkininkams.

Prieš porą metų šalies žemdirbių savivaldos organizacijos sulaukė ES siūlymų suvienodinti kriterijus, pagal kuriuos būtų mokamos išmokos prasto našumo žemių savininkams. Tačiau pirminė žemės įvertinimo sistema pasirodė nenaudinga Lietuvos žemdirbiams: beveik pusė šalies žemių laikomos mažo derlingumo, todėl ją dirbantys ūkininkai gauna didesnes tiesiogines ES išmokas. ES šalys pačios nustato kriterijus, pagal kuriuos laikoma, kad žemė yra nenaši. Tačiau nuo 2014 m. Europos Komisija (EK) siūlo šiuos kriterijus suvienodinti. Pagal naująją kriterijų taikymo metodiką, nederlingų žemių statusą turinčių plotų Lietuvoje sumažėtų net penkis kartus.

Nederlingų žemių ūkininkams taip pat kelia nerimą Vyriausybės ketinimai nuo šių metų mažinti tiesioginių išmokų sumas dirbantiesiems nenašiose vietovėse.

Beveik pusė Lietuvoje dirbamos žemės – nenaši

Pasak LNŽNA vadovo J. Baublio, pastaruoju metu nenašiomis laikoma 43,5 proc. visos dirbamos žemės. EK yra pateikusi tris galimus ekonominio vertinimo kriterijus: su šalies vidurkiu būtų palyginamas vyraujančio pasėlio derlingumas, vienam hektarui žemės ūkio naudmenų tenkančių galvijų skaičius ir ūkio pelningumas. Nenašios būtų tos teritorijos, kuriose ekonominiai kriterijai yra mažesni negu šalies vidurkis. Ekonominių kriterijų vertinimas būtų atliekamas tik tose vietovėse, kur jau yra nustatyti gamtiniai trūkumai. EK nurodo, kad gamtinių trūkumų turinčiomis teritorijomis laikomos vietovės, kuriose gamtinės kliūtys pasireiškia ne mažiau kaip 66 proc. žemės ūkio naudmenų ploto. Paramą galėtų gauti tik tos teritorijos, kurios atitinka abiejų vertinimo etapų kriterijus.

Deja, Lietuvoje nėra ūkio pelningumo rodiklio statistinių duomenų, galvijų skaičius neatspindi ūkininkavimo efektyvumo, mažai palankiose ūkininkauti vietovėse vyrauja pievos ir ganyklos, tad derlingumo lyginimas neatitinka realios ūkininkavimo situacijos.

Susitikimuose su Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos atstovais J. Baublys ne kartą siūlė sumažinti gamtinių kliūčių procentą teritorijose nuo 66 proc. iki 50 proc., tada nederlingų žemių statusą turinčių ūkių sumažėtų santūriai, bet ne tragiškai. Jo nuomone, svarbu išlaikyti žmones kaime. Jeigu ūkininkas iš tikrųjų dirba žemę, kuri yra nenaši, nederlinga, jis turi už tai gauti kompensaciją. Anksčiau už darbą didelio nepalankumo (mažo našumo) žemėse buvo mokama 260 Lt/ha, o mažo nepalankumo (mažesnio našumo) – 195 Lt/ha. Dabar liks 174 Lt/ha ir 131 Lt/ha.

Politikams rūpi tik susitarimai su žemdirbiais

LNŽNA vadovas J. Baublys praėjusių metų gale į Perloją (Varėnos r.) susitikti su ūkininkaujančiaisiais nederlingose žemėse buvo pasikvietęs žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių, Seimo narius Danutę Bekintienę ir Algį Kašėtą, Nacionalinės žemės tarnybos direktorių Vitą Lopinį, Žemės ūkio rūmų pirmininką Andriejų Stančiką. Svečius nustebino gausi susirinkusiųjų auditorija: problema aštri ir skaudi. Dzūkus gelbsti grybai, uogos, tačiau ir šis gamtos derlius ne kasmet. O nederlingų žemių Lietuvoje daug, ir ne visuose rajonuose pasiteisintų valdžios rekomenduojama mėsinė galvijininkystė. Kokia gali būti ganiava, jeigu žmogaus nedirbamoje žemėje islandinės kerpės, samanos ir viksvos teauga.

J. Baublio teigimu, prasto našumo žemėse derlius 3–4 kartus mažesnis, gaunamos išmokos nepadengia nė pusės tonos grūdų vertės. Bet ūkininkai, tikėdamiesi išmokų, planavo investicijas, pirko žemės ūkio techniką, statė grūdų saugyklas. Nenašių žemių šeimininkai, nelaikantys gyvulių, negauna išmokų už pievas ir ganyklas, be to, juridiniams ir fiziniams asmenims taikomos skirtingos sąlygos. Pavyzdžiui, neturintieji gyvulių „uabai“ išmokas gauna. Fizinių asmenų (ūkininkų) sąskaita sutaupyti pinigai (apie 12 mln. Lt) atitenka gudriems „berniukams“. Jie tebegauna priemokas už pievas ir ganyklas.Perlojos susitikime K. Starkevičius patikino, kad ūkininkams už mažo nepalankumo žemes bus mokama 131 Lt/ha, o didelio nepalankumo – 174 Lt/ha. Ministro teigimu, kaimynai lenkai už nederlingas žemes gauna dar mažesnes išmokas nei lietuviai. Seimo narys A. Kašėta apgailestavo, kad ūkininkų viltys dėl buvusių išmokų už nederlingas žemes žlunga. Politikas siūlė neramiais 2012-aisiais žemdirbiams pareikalauti, kad partijos su jais pasirašytų nacionalinį susitarimą dėl žemės ūkio perspektyvų. Žemdirbių savivaldos organizacijose ši praktika jau žinoma: prieš kiekvienus rinkimus pasižadama, po jų ketveriems metams pamirštama.

Ką Briuselis lieps, tą Vilnius padarys

LNŽNA pirmininko J. Baublio turimais duomenimis, šiais metais Žemės ūkio ministerijoje bus peržiūrimos nederlingų žemių teritorijos, įvedami nauji kriterijai, bus vertinamas dirvos rūgštingumas, šiais klausimais vyksta derybos su ES komisija.

Tikėtina, kad išmokos nederlingų žemių ūkininkams bus mokamos 2012–2013 m. ir galbūt pratęstos iki 2020-ųjų.

„Mūsų žemdirbių savivaldai verktinai reikia mokytis diplomatijos, derybų meno“, – sako J. Baublys. LNŽNA vadovas pasigenda aiškios žemdirbių pozicijos nario mokesčiu išlaikyti visuomeninių organizacijų vadybininkus–derybininkus. Ar nederlingų žemių šeimininkui pagal jėgas atlaikyti ES biurokratų pramanus? Antai Europos Komisija užsibrėžusi nustatyti naują nepalankių ūkininkauti vietovių išskyrimo sistemą. Nepalankių ūkininkauti vietovių plotas Lietuvoje gali sumažėti net iki penkių kartų! Šiuo metu ES šalyse taikoma daugiau nei šimtas įvairių kriterijų, pagal kuriuos vietovės gali būti priskirtos prie mažiau palankių ūkininkauti vietų. Siekdama suvienodinti paramos teikimą, EK rekomendavo aštuonis dirvožemio ir klimato kriterijus, pavyzdžiui, žema temperatūra, karščio intensyvumas, dirvos drenažas, dirvožemio sandara ir akmenuotumas, šaknų gylis (atstumas nuo dirvos paviršiaus iki kietos uolienos), cheminės dirvos ypatybės, dirvos vandens balansas ir šlaito nuolydis. Naujoji mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimo sistema gali būti pradėta taikyti nuo 2014 m.

Žemės ūkio ministerijos darbo grupė analizavo teritorijas tik pagal EK pasiūlytus kriterijus, nes bet kuriam naujam pasiūlytam kriterijui Lietuva turėtų gauti visų ES–27 šalių pritarimą, o tai labai sudėtinga. EK siūlė, kad nepalankiomis ūkininkauti vietovėmis būtų pripažįstamos tos teritorijos, kuriose plotai su gamtiniais trūkumais sudaro ne mažiau kaip 66 proc. žemės ūkio naudmenų. Mažiausia vertinama teritorija – seniūnija. Tačiau Lietuvoje nėra teritorijų, kuriose augalų vegetacinis laikotarpis būtų trumpesnis negu 180 dienų per metus. Meteorologai taip pat nėra užfiksavę atvejų, kad 35 laipsnių ir aukštesnė temperatūra laikytųsi 10 dienų iš eilės. Yra teritorijų, kurios reikšmingą metų dalį yra permirkusios vandeniu, tačiau jų nedaug. Labiausiai Lietuvai naudingas dirvožemio tekstūros ir akmenuotumo kriterijus, pagal kurį prie napalankių ūkininkauti priskiriami molynai, smėlynai, durpynai. Dalis teritorijų atitinka didesnio nei 7 proc. nuolydžio kriterijų. Pagal gamtinius kriterijus atrinktos nepalankios ūkininkauti vietovės turėtų būti vertinamos pagal ekonominius kriterijus. Jei paaiškėtų, kad ūkininkavimo nenašiose žemėse efektyvumo rodiklis artimas šalies vidurkiui, teritorija būtų išbraukta iš nepalankių ūkininkauti.

Asociacija, pasak J. Baublio, siūlė skirti vietoves prie nepalankių ūkininkauti ne pagal seniūnijas (jų yra apie 500), o pagal kadastrines vietoves (tokių yra 1200). Be to, siūloma peržiūrėti europinio dydžio vieneto (EDV) skaičiavimo metodiką nederlingoms žemėms, nes būtent nuo EDV priklauso ūkininko mokami mokesčiai.

– Vis dar neemigravusius dzūkus nuo bado išgelbės grybai ir uogos, tačiau nederlingų žemių vos ne pusė Lietuvos, mišku jos visos neužleisi, ūkininko zuikiu pasiversti nepriprašysi, – liūdnai šypsosi LNŽNA pirmininkas J. Baublys.