Ar neteko Jums girdėti tokios frazės: „Tragišką Sausio 13-ąją sutinkame, nelabai priartėję prie to, už ką kovojome“?

Tada gal ir pasakėčią apie lauką arusią musę prisimenate? Jei ne, priminsiu, kad labai pavargo musė, visą dieną tupėjusi ant lauką arusio jaučio rago.

Bet duokime pakalbėti tiems, kurie, kaip jie aiškina, kovojo, tiems, kurie šiandien sako: „Jeigu Nepriklausomybė jau iškovota, ir dar krauju aplaistyta, tai AŠ turiu turėti viską. O jeigu valstybė MAN neduoda, vadinasi, ta valstybė bloga, ta valdžia bloga, ir AŠ ne už tokią valstybę kovojau.

Kaip kovojau? Taigi mitingavau. Kada? Tada, kai reikėjo. O dabar nebereikia, dabar aš jau ir į rinkimus nevaikštau, nes tie, kuriuos aš anksčiau rinkau, man nieko nedavė. Todėl dabar aš už nieką nebalsuoju, na, nebent tik už butelį. O kodėl aš privalau balsuoti, jeigu vis tiek valdžia man nieko neduoda. Nė to butelio.

O jeigu neduoda, tai aš priverstas pats pasiimti. Iš valstybės vogti ne nuodėmė, tiesa? Juk ji visko turi.

Iš visokių savininkų, kuriems aš kartais dirbu, irgi galima vogti. O kodėl gi ne? Juk jie pinigų visą krūvą turi. Ir man už darbą daugiau turi mokėti. Jeigu šimtinės nesumokės, aš geriau nedirbsiu. Nesu toks jau vargšas, pašalpą gaunu.

O kodėl aš turiu mokėti tai valstybei mokesčius, jeigu kiti nemoka? Apie visokius advokatus jau nešneku, bet koks nors ūkininkas, girdėjau, irgi milijonus pajamų per metus gauna, o mokesčių valstybei vos keletą tūkstančių sumoka. Tai ką, dar pasakysi, kad pas ūkininką eičiau? Pas jį dirbti reikia.

O pažiūrėkit, kas valdžioje sėdi, kodėl visokių Stalino-Putino saulės vežėjų nesutvarko, kodėl paleckiukams leidžiama rėkauti, kad savi į savus šaudė? Žinoma, jis teisus, sakydamas, kad tie, kurie jam savi, šaudė, bet kodėl mus savais vadina, o teisėjai už tai jį tik pabarti ketina? Kodėl jis ne tik laisvas vaikšto, bet ir nuolat per televiziją taip gražiai pašneka?

O kodėl, jeigu koks vagis močiutę apiplėšia, jis sėdi šiltai ir sočiai, nes jį visokios tarptautinės organizacijos gina, o močiutei niekas net pinigų negrąžina, nes vagis kalėjime mes visi išlaikome, kad jiems dirbti nereikėtų?

Taip pašneka neretas gyvenimu, valstybe, kaimynais, dar kažkuo nusivylęs Lietuvos pilietis.  Yra tiesos visuose šiuose žodžiuose? Žinoma, yra, ir daug. Bet taip paprastai kalba tie, kurie nieko nedaro ir nori, kad jie viską turėtų nesistengdami, piršto nepajudindami. Kaip dovaną už tai, kad jie kažkada – kovojo?

Nežinau, kas pirmasis ištarė šiuos žodžius: „Pirmieji krito kovoje, paskutiniai šiandien pirmieji“. Bet ji gana neblogai atspindi mūsų tikrovę, kai geriausiai girdimi rėksniai, kurių nesigirdėjo (ir nesimatė) tada.