Skip to content

Geoterminį šildymą įsirengę ignaliniečiai dėl tokio pasirinkimo nė akimirkos nesigailėjo

Jonas BALTAKIS

Į redakciją paskambinusi didžiasalietė Marytė Trukanienė klausė: „Kas tas geoterminis šildymas? Kaip jį įsirengti, kaip jis veikia, kiek kainuoja? Mano namo plotas – 100 m2. Kiek kainuotų jį apšildyti geotermiškai?“ Šiandien pabandysime paaiškinti, nors geriausia kreiptis į geoterminį šildymą įrengiančias firmas, nes yra labai daug variantų ir niuansų, taip pat ir dėl kainų.

Kur begyventumėte, jūsų sklype yra šilumos, kurią galima panaudoti namui apšildyti. Geoterminio šildymo sistema iš natūralių šaltinių – žemės, oro, vandens – ima susikaupusią saulės šilumą ir panaudoja ją namo šildymui, vėsinimui ir karšto vandens ruošimui. Taip gaunama net trys ketvirtadaliai nemokamos energijos iš gamtos, todėl mokama tik už sunaudotą elektros energiją, kuri naudojama šilumos tiekimo procesui palaikyti. Tai ženkliai sumažina išlaidas būsto šildymui. Šildantis būstą šiuo būdu, viena kilovatvalandė kainuoja maždaug 5–8 centus. Tai dukart mažiau, nei šildantis gamtinėmis dujomis ir keturiskart pigiau, nei elektra. Geoterminio šildymo sistemą galima prijungti prie grindų šildymo, radiatorių ar kombinuotos namų šildymo sistemos. Tačiau norint maksimaliai išnaudoti geoterminio šildymo privalumus, rekomenduojama šilumos siurblius jungti prie žemų temperatūrų šildymo sistemų.

Jei pasirinksite geoterminę šildymo sistemą, jums nereikės gaišti laiko derinant projektus, kiekvieną mėnesinį mokėti abonentinių mokesčių, kelis kartus per parą kurti kūrenimo katilo, rūpintis ir pirkti kuro.

Geoterminio šildymo sistema plačiai paplitusi visoje Europoje. Švedijoje taip apšildoma net 70 proc. gyvenamųjų namų. Tai ekologiškiausia sistema, nes šilumos siurblys į aplinką neišskiria jokių teršalų. Todėl ši sistema sparčiai populiarėja ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje.

Ignalinoje taip pat jau yra keli namai, šildomi geotermine šiluma. Viename jų apsilankėme. Mus mielai sutiko priimti ir papasakoti apie savo namuose įsirengtą geoterminį šildymą ignalinietis Dainius Šidlauskas, rajono policijos komisariato viršininkas. Jo namuose ši sistema funkcionuoja jau septintus metus.

– Kai projektavome namą, su žmona ėmėme galvoti, kokį šildymą pasirinkti. Susidomėjome geoterminiu šildymu. Naršėme internete, perskaitėme daugybę pasiūlymų ir rekomendacijų, po to paskambinome į šias sistemas įrengiančią UAB „Naujos idėjos“. Mums pasiūlė grindų šildymo variantą. Bendrovės specialistai mums sakė, kad grindų šildymą tinka įrengti visur, nepriklausomai nuo grindų sijų ar pačių grindų tipo. Be to, toks šildymas tarnaus bent jau tiek, kiek stovės pats namas. Grindinio šildymo sistema gali būti prijungta prie bet kokio šilumos šaltinio. Net jei ateityje nutartumėte pakeisti energijos šaltinį, grindinis šildymas veiks taip pat, kaip ir anksčiau. Esant grindiniam šildymui, šiluma pasiskirsto tolygiai. Grindys veikia kaip vienas didelis radiatorius. Be to, taip šildytis ir gražiau, nes namo interjero negadins radiatoriai bei sienomis einantys vamzdžiai, – pasakoja namo šeimininkas. 

Kai Šidlauskai apsisprendė, kad namus šildys geoterminis šildymas, atvykę „Naujų idėjų“ specialistai išmatavo namo šiluminę varžą, išsiaiškino, kaip ir kokiomis medžiagomis apšiltintas namas ir ėmėsi darbo. Namo valdoje vieno metro gylyje gyvatuke patiese 0,5 km ilgio plastiko vamzdį, kurį užpildė neužšąlančiu antifrizu. Po viso namo grindimis gyvatuke išraitė šildymo vamzdelius, pastatė šilumos siurblį, boilerį, visą kitą įrangą.

– Viską paskaičiavę ir įvertinę, prieš pradedant darbus bendrovė pateikė sąmatą. Geoterminė sistema mums kainavo 46 000 Lt. Kadangi statėme naują namą, 20-čiai metų ėmėme paskolą, tai šią sumą įtraukėme į bendrą paskolos sumą. Tuomet kažkaip buvo gaila tiek pinigų vien už šildymo sistemą pakloti, bet dabar nesigailime. Esame labai patenkinti, nes dėl šildymo – jokių, nė menkiausių rūpesčių. Per septynerius metus pakeista viena dėl gamyklinio broko trūkusi veržlė ir atliktas vienas 200 Lt kainavęs profilaktinis sistemos patikrinimas. Geoterminė šiluma apšildo 230 m2 naudingo ploto. Temperatūrą nusistatome patys. Mygtuko paspaudimu nustatai norimą temperatūrą (21, 22, 23 ar 25 C). Ji reguliuojama ir kiekviename kambaryje atskirai. Jei nereikia, visai šildymą kambaryje išjungi. Geoterminio šildymo sistema ruošia ir karštą vandenį. 150 litrų boilerį iki maždaug 50–52 C temperatūros sušildo per 20 min. Vasarą šildymas išjungiamas, šildomas tik vanduo, o per karščius sistema veikia kaip kondicionierius – mažina patalpose per didelę kaitrą, – šildymo sistema džiaugėsi D. Šidlauskas.

Įrengus geoterminį šildymą, už šilumą ar karštą vandenį daugiau niekada nereikia mokėti nė vieno cento. Reikia mokėti tik už elektrą. Pasak D. Šidlausko, jie kas mėnesį už elektrą moka iki 300 Lt. Ši suma už elektrą, sunaudotą ne vien šildymo sistemos funkcionavimui, bet ir už namo apšvietimą, buitinės technikos „suvalgomą“ elektrą, dukart per savaitę kūrenamą namuose įrengtą sauną ir kita.

Didžiasalietė M. Trukanienė klausia, kiek kainuotų geotermiškai apšildyti 100 m2 plotą. Žinoma, kad pigiau, nei 230 m2. Tačiau kiek, pasakytų tik namą apžiūrėję specialistai. Sistemų įrengimo kaina priklauso nuo apšildomo ploto, šildymo siurblio pajėgumo (šis siurblys – brangiausia įrangos dalis) ir kitų veiksnių. Net grunto tipo aplink namą. Mat dėkingiausias gruntas įrengti šilumos siurblio kolektorių yra vandeningas žvyras arba šlapias molis, na, o sausas smėlis yra pats nedėkingiausias gruntas. Tarkim, norint įrengti kolektorių smėlyje, reikės trigubai daugiau vietos vamzdžiams išraityti, nei įrengiant kolektorių šlapiame molyje. Tokiu atveju yra siūloma įsirengti vertikalų arba gruntinio vandens kolektorių, kai vamzdžiai, surenkantys žemės šilumą, yra klojami ne horizontaliai 1 m gylyje, kaip pas aplankytus Šidlauskus, o U formos vamzdis kišamas į 25–150 m gylio gręžinį.

Tokios sistemos įrengtos pas du ignaliniečius – Vladimirą Sidorenką ir Leonardą Lukauską. V. Sidorenka MI sakė, kad jo sodyboje yra du 90 m gylio gręžiniai, L. Lukausko sodyboje – du maždaug 65 m gylio gręžiniai. Pas abu ignaliniečius apšildomas plotas yra 170–185 m2, įsirengti geoterminio šildymo sistemas jiems kainavo 30–35 tūkst. Lt.

Šilumos surinkimo vamzdyną galima merkti ir į tvenkinį. Tuomet šiluma imama iš vandens.

Turbūt skaitytojui vis dar neaišku, kaip iš šaltos žemės gaunama tiek šilumos. Tai sudėtingi fizikiniai procesai, bet paprastai ir suprantamai aiškinama taip: šilumos siurblio veikimo technologija yra labai panaši į kiekvieno mūsų namuose esantį šaldytuvą. Esminis skirtumas tas, kad šaldytuvas šaldo viduje, o surinktą šilumą atiduoda per galinėje sienelėje sumontuotą radiatorių. Šilumos siurblys šaldo žemę, vandenį ar orą, o šilumą atiduoda per jūsų namuose sumontuotą šildymo sistemą. Skirtumas tarp šilumos siurblio ir šaldytuvo tas, kad šilumos siurblys yra keliasdešimt kartų galingesnis už buitinį šaldytuvą. Šilumos siurblys paima žemėje susikaupusią saulės energiją ir perduoda ją namo šildymo ar karšto vandens ruošimo sistemoms. Grunte yra sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos. Net ir šalčiausiu metu žemėje yra susikaupę pakankamai šilumos, kurią galima panaudoti namo šildymui.

Žemės gelmių energija, mokslininkų teigimu, yra ne tik ekologiška, nuolat atsikurianti, bet ir nepriklausoma nuo tiekėjų, sezoniškumo, dujų, naftos ir kitokio kuro nuolat kylančių kainų, nedarko kraštovaizdžio, turi kur kas mažiau eksploatavimo problemų. Svarbu tik elektros kainos.

Jei kas susidomėjote geoterminiu šildymu, skelbiame vienos iš daugelio firmų, įrengiančių šias sistemas, kontaktus. Alternatyvaus šildymo įmonių grupė „Naujos idėjos“ įsikūrusi Vilniuje, adresu: Saltoniškių g. 34A (Business Park, 4 aukštas). Tel. (8~5) 2109202, faksas (8~5) 2109204, el. paštas:info@naujosidejos.lt

Belskitės – ir jums bus paaiškinta, patarta, įrengta.


Autoriaus nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

1 komentaras

  1. Geras, nežinojau, kad geoterminis šildymas turi ir oro kondicionavimo funkciją. Vis svarstau ar verta įsirenginėti. Kainuoja nemažai, bet atsiliepimai tik patys geriausi.


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *