Pagaliau nusistovėjo žiemiški orai su sniegu, šaltuku, vėjo žvarba. Tad šiuo metu labai svarbu saugotis žiemos nešamų galimų nemalonumų – nušalimų. Daugelis mūsų klaidingai galvoja, kad nušalti galima tik spiginant stipriam šalčiui. Nušalimo grėsmė jau kyla, temperatūrai lauke nukritus žemiau nulio.

Svarbiausia – nepakenkti

Nušalti įvairias kūno dalis galima ir esant darganotam orui, ypač avint ankštus batus ar vaikštant be pirštinių. Ypač pavojingas stiprus vėjas, nes jam pučiant šalčio poveikis sustiprėja, ir žmogus jaučia žemesnę temperatūrą, nei ji yra iš tikrųjų. Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuris sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sieneles bei sutrinka audinių mityba. Dažniausia nušąlamos galūnės – rankos, kojos bei drabužiais nepridengtos kūno vietos – ausys, nosis, skruostai. Nušalimas yra labai klastingas, nes dažniausiai tuo pačiu metu atšąla visas organizmas.

Daugelis žmonių nežino, ką daryti nušalus ir, neretai norėdami padėti nušalusiesiems, tik dar labiau jiems pakenkia. Teikiant pirmąją pagalbą, nukentėjusį reikia įnešti į šiltą patalpą, nuvilkti šlapius, sušalusius drabužius ir pasistengti padidinti jo kūno temperatūrą. Nušalusią vietą apriškite šildomuoju tvarsčiu: vilnoniu šaliku ar skara. Atminkite, kad nušalusios kūno vietos negalima trinti, ypač sniegu. 

Namų sąlygomis, prieš aprišant nušalusią vietą, galima uždėti storą sluoksnį vatos ir 2–3 polietileno sluoksnius. Jei ligonis sąmoningas, galima jį pasodinti šiltoje vonioje ir duoti gerti šiltų saldžių skysčių. Jei nušalusi vieta pradeda skaudėti, niežtėti, peršėti arba dilgčioti, blogiausia jau praėjo: šie pojūčiai byloja apie pagerėjusią kraujotaką. Nesąmoningam ligoniui patartina uždėti šildomuosius kompresus, šiltai užkloti ir vežti į artimiausią gydymo įstaigą.

Alkoholis šalčiui – ne draugas

Nušalimų rizikos grupei priklauso lauke dirbantys žmonės. Tai – turgaus, gatvės prekiautojai, statybininkai, sargai, kiemsargiai. Kartais nušalimų neišvengia ir poledinės žūklės mėgėjai. Ypač pavojinga ilgai šaltyje būti neblaiviems asmenims, mat jie praranda jautrumą šalčiui ir nejaučia dėl jo atsiradusio skausmo. Dėl išsiplėtusių kraujagyslių išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą, todėl greičiau ir sušąla.

Jei sergate širdies ligomis ar vargina padidėjęs kraujospūdis, venkite šaltyje atlikti sunkius darbus. Prisiminkite, kad jūsų kūnas, siekdamas išsaugoti šilumą, dirba labai sunkiai, todėl neverskite jo dirbti dvigubai. Jei privalote dirbti, šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai. Darykite pertraukėles, kurių metu stenkitės pasišildyti patalpoje, gerkite šiltus, saldžius gėrimus – jie padeda palaikyti kūno temperatūrą. Tam tikromis sąlygomis (ilgesnį laiką veikiant šalčiui, pučiant vėjui, padidėjus drėgmei, avint ankštą ir šlapią avalynę ir pan.) nušąlama net 3–7 º C temperatūroje.

Jei planuojate ilgiau būti šaltame ore, sočiai pavalgykite, tinkamai apsirenkite, apsiaukite neankšta avalyne. Pajutę, kad veidas šąla, mankštinkite veido raumenis. Jeigu tenka ko nors laukti šaltyje, nestovėkite vietoje – kuo daugiau judėkite.

Nuo redakcijos

Hidrometeorologų teigimu, faktinė oro temperatūra ir ta, kokią jaučiame esant vėjui, gerokai skiriasi. Kad lauke nesušaltume, turime atkreipti dėmesį ne vien į oro temperatūrą, bet ir į vėjo greičio įtaką. Juk kuo stipresnis vėjas, tuo labiau jaučiamas speigas, tuomet didžiausias pavojus kyla atviroms kūno vietoms. Vaikams šaltis gali pridaryti daugiau žalos, nes jų odos apsauginės funkcijos dar nėra susiformavusios. Kita vertus, mažesniuosius visur lydi tėvai, tad pavojus, kad vaikas šaltyje bus be šaliko, pirštinių ar kepurės, kaip ir nėra.

Spausdiname vėjo žvarbumo temperatūros lentelę, pagal kurią galima tiksliau nustatyti galimą riziką lauke.