Skip to content

Kodėl šiluma Ignalinoje pigiausia, o ji daugeliui vis dar brangus malonumas

Jonas BALTAKIS

Jau gana seniai dėl laiku pertvarkyto šilumos ūkio šildytis, naudojant vien biokurą, šilumos kilovatvalandės kaina rajone yra viena mažiausių ar mažiausia Lietuvoje. Todėl šilumai sandaraus namo (ypač renovuoto) butų gyventojai už šilumą moka tik apie 100–140 Lt per mėnesį (jei kilovatvalandė būtų dvigubai brangesnė, tai ir sąskaitos atitinkamai „riebesnės“). Kai tai pranešama, iškart atsiranda žmonių, mojuojančių dvigubai ir trigubai didesnėmis sąskaitomis, o vienas labai „teisingas“ laikraštėlis tuomet iškart perša mintį – valdžia dėl mažiausių kainų meluoja. Bet šįkart meluoja, be to sąmoningai, ne valdžia ir, žinoma, ne žmonės, gavę dideles sąskaitas už šilumą, o tas laikraštėlis. Nes, konstatuodamas faktą apie sąskaitos dydį, nutyli apie priežastis, kodėl taip yra. O tyčinis sau nepalankių faktų nutylėjimas – viena iš melo atmainų. Tai kur čia šuo pakastas?

Ir mokantiems už šilumą 100 Lt, ir 350 Lt – kilovatvalandė kainuoja tiek pat. Visa esmė, kiek tų kilovatvalandžių namas „suvalgo“. Jeigu namas apšiltintas, juolab renovuotas, šilumos jis sunaudos nedaug, jo gyventojai atitinkamai ir mokės mažai. O jei namas senos, anų laikų statybos, visuose kampuose kiauras, tai, pasak Šilumos tiekėjų asociacijos vadovo Vytauto Stasiūno, tokios naštos, kurią reikia mokėti mūsų žmogui, ir dažnai minimi skandinavai nepakeltų. Todėl apmaudu matyti, kai paskelbus kvietimą daugiabučių namų renovacijai, bemaž kiekviename name užverda vidinės kovos tarp norinčių pastatą renovuoti ir to nenorinčių. Ir visai liūdna, kai laimi nenorintys. Tačiau vėliau jie pirmieji keiks valdžią, valstybę ir visus šventuosius, kai gaus dideles sąskaitas už šilumą. Suprantamas ir tų nenorinčių renovuoti savo būstų argumentas – „neturime pinigų“. Vis tik tie 4–4,5 tūkst. litų (tiek Ignalinoje vidutiniškai už renovaciją reikia mokėti vienam butui), kuriuos galima išsimokėti per kelis metus – nėra dideli pinigai (tarkime, pensininkams čia gali padėti ir būsimi buto paveldėtojai). Jei kiekvienas savo būstus renovuotų atskirai, tai kainuotų 5–6 kartus brangiau. O svarbiausia – kito kelio tiesiog nėra. Jei namas nebus renovuotas, ilgainiui sąskaitos už šilumą tik augs. Tad, net dantis sukandus reikia naudotis ES parama, kuri dabar padengia iki 85 proc. renovacijos išlaidų, nes šalies valdžia ateityje žada dengti tik 15 proc. išlaidų, o gyventojams tektų likusios sumos našta. Rajono valdžia biudžeto lėšomis niekada namų nerenovuos, nes jai tai draudžiama daryti. 

Kaip ši problema atrodo kitur Lietuvoje arba visos Lietuvos kontekste?

Vidutiniškai centralizuotai tiekiamos šilumos kaina 2011 m. gruodį, palyginus su praėjusiu mėnesiu, mažėjo 0,8 proc. Centralizuotai tiekiama šiluma daugiau nei 8 proc. atpigo Varėnoje, 4 proc. – Trakuose ir Kauno m., apie 2 proc. – Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje, Prienuose, Druskininkuose, Elektrėnuose ir Pravieniškėse. Palangoje, Telšiuose, Biržuose, Joniškyje, Šakiuose ir Utenoje šilumos kaina mažėjo 1 proc. ribose.

Laiku neperskaičiavus šilumos kainos, Molėtuose ji didėjo apie 10 proc., Mažeikiuose, Širvintose ir Skuode šilumos kaina didėja 6–7 proc. Šiek tiek didesnės šilumos kainos bus taikomos Kretingoje, Kelmėje, Ignalinoje, Šilutėje, Vilkaviškyje.

Per metus skirtinguose regionuose šilumos kaina keitėsi nevienodai ir tai iš dalies priklausė nuo to, kaip dažnai, svyruojant kuro kainoms, buvo keičiama šilumos kaina (teisinė bazė leidžia nekeisti šilumos kainų, jei kuro kainų pokytis yra mažesnis nei 5 proc.). Biokuro kainos (kūrenamo ir Ignalinoje) per metus Lietuvoje vidutiniškai padidėjo 19,2 proc.

Sąskaitų už šilumą dydis priklauso nuo šilumos mieste kainos ir suvartojamo kiekio, kiek kiauras namas ir kaip tvarkosi šilumos tiekimo įmonė. Pagal Šilumos tiekėjų asociacijos duomenis, atrinkta po dešimt daugiabučių Lietuvoje, kurie už kvadratinio metro apšildymą mokėjo mažiausiai ir daugiausiai. Taupiausiame name Mažeikiuose 60 m2 buto šeimininkai šiemet gruodį gavo apie 52,8 Lt sąskaitą (už 1 m2 – 0,88 Lt), tokio paties dydžio buto Šiauliuose šeimininkai turėjo atiduoti 767,4 lito už šilumą (už 1 m2 – 12,79 Lt).

Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas teigia, kad daugiausiai moka „kiaurų“ namų šeimininkai. „Jeigu namas yra mieste, kur šiluma gaminama kūrenant dujas ir kainos didelės, tai tie žmonės pačioje didžiausioje bėdoje. Jeigu namas yra Ignalinoje ar Molėtuose, kur šiluma gaminama naudojant vien biokurą, ir namas mažai suvartoja, ten žmonės gyvena kaip Skandinavijoje. Tarkime, Radviliškyje yra kaip du vandens lašai panašūs namai, kuriame vienas butas moka 75 Lt, kitas tokio paties ploto – 510 Lt“, – vardija V. Stasiūnas.
Tokių pavyzdžių apstu ir Ignalinoje, gal tik mokesčių „žirklės“ ne tokios didelės, skiriasi iki 2–3 kartų. Nerenovuotų ar itin daug už šilumą mokančių namų gyventojai – užsukite į svečius pas renovuotų namų gyventojus ir patys įsitikinkite, ar yra skirtumas mokesčiuose. Palyginti jau turime kaip ir su kuo.

Tenka girdėti kalbų, kad neva rajono šilumininkai dabar į nerenovuotų namų gyventojų sąskaitas nurašo (prideda) visus savo nuostolius, todėl ir kai kurios sąskaitos tokios didelės. Ką gali žinoti, bet kol už rankos ne pagautas, tol – ne vagis. Reikia kiekvienu atskiru atveju aiškintis, įrodyti, viešinti ir bausti kaltuosius, jei išties taip būtų.

Dar viena kurstoma kalbelė – neva kas iš to, kad šilumos kaina Ignalinoje maža, čia maži ir atlyginimai, todėl šiluma žmonėms vis vien per brangi. Bet jei savo šilumos ūkio nebūtume sutvarkę ir šilumos kilovatvalandė šiandien kainuotų apie 34 ct, kaip kai kuriose savivaldybėse, ir kas mėnesį gautume 600–700 Lt sąskaitas, ką tuomet sakytume? Juk algos būtų tos pačios, nes jos nuo šilumos kainų niekaip nepriklauso.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *