Dar 2009 m. Ignalinos apylinkės prokuratūra (prokuroras Alfredas Bacys) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl genocidu kaltinamo Prano Preikšaičio padarytų nusikaltimų. Pernai kovą byla buvo baigta ir su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus apygardos teismui. P. Preikšaitis kaltintas tuo, kad prieš 60 metų sušaudė devynis lietuvių partizanus. Jis nuo 1950-ųjų liepos iki 1960 m. buvo sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentas–smogikas, į partizanų gretas infiltruotas provokatorius, kurio agentūrinis slapyvardis – „Jūra“.

Ant smogiko sąžinės – devynios mirtys

P. Preikšaitis, būdamas MGB agentas–smogikas, 1952-ųjų birželį (tuomet jam buvo 22-eji) kartu su kitais agentais–smogikais apsimetę Lietuvos partizanais, Šiulgų miške susitiko su Lietuvos partizanų Vytauto apygardos „Tigro“ rinktinės štabo žvalgybos viršininku, šios rinktinės rajono vadu ir vienu partizanu. Po susitikimo štabo žvalgybos viršininką smogikai suėmė, o kitus partizanus sušaudė.

Tų pačių metų liepą P. Preikšaitis, veikdamas grupėje su kitais MGB smogikais (visuose epizoduose dalyvavo MGB užverbuotas rinktinės štabo narys Kazys Bukauskas-„Seklys“), apsimetę partizanais, Didžiagirio miške netoli Kalviasalio k., klastingai nuginklavo ir sulaikė paskutinį iš J. Makausko-Šilo būrio partizanų Joną Aškinį-Dysnaitį ir jį suėmė. Pastarasis Pabaltijo karinio tribunolo buvo nuteistas sušaudyti.

Maždaug po dešimties dienų, apsimetę Lietuvos partizanais, Šukėniškės miške (Ceikinių sen.) smogikai, dalyvaujant P. Preikšaičiui, susitiko su trimis Gabrio Kirdeikio-Gabriuko būrio partizanais ir šio būrio vadu. Visi keturi partizanai – Julius Kliukas-Dagilis, Pranas Gundys-Indėnas, Leonas Šimkūnas-Kipšiukas ir Gabrys Kirdeika-Gabriukas – buvo sušaudyti.

P. Preikšaitis kaltinamas ir tuo, kad 1953 m. balandį, drauge su kitais smogikais apsimetęs partizanu, Švenčionių r. miške susitiko su iškviestais dviem Lietuvos partizanais ir juos sušaudė.

Iš dalies prisipažino

Kadangi buvęs smogikas, šį sausį minėsiantis 82-ąjį gimtadienį, gyvena Tauragės r. Bernotiškės k., jo teismas vyko Tauragėje. Čia bylos nagrinėti atvyko Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, nes kaltinamasis dėl senatvės ir ligų į Vilnių nuvykti negalėjo. Nukentėjusieji, sušaudytų partizanų artimieji, teismo posėdyje dėl sveikatos būklės taip pat nedalyvavo.

Teismui P. Preikšaitis kaltas prisipažino iš dalies. Kaltinamasis neneigė pasakojimų apie savo pokario gyvenimą – „liaudies gynėjo“, agento-smogiko veiklą, bet neigė, kad pats šaudė, neva tik sargyboje visuomet stovėjęs, o kruviną darbą dažniausiai dirbo Kazys Bukauskas-„Seklys“ (KGB archyvuose išties rasta informacija, kad „Jūrai“ buvo pavesta prižiūrėti „Seklį“, kad šis ko nors ne taip nepadarytų – aut. past.). Prieš pat posėdį kaltinamasis žurnalistams sakė, kad jaučiasi pakenčiamai ir nori, kad posėdis įvyktų ir visa ši istorija kuo greičiau pasibaigtų.

„1974-aisiais grįžau į laisvę. Atsėdėjau 15 metų, nes buvau nuteistas už tai, kad išdaviau, kas šaudė partizanus, o dabar esu teisiamas pats. Tada mane nuteisė už gerą darbą“, – žurnalistams kalbėjo P. Preikšaitis. Privačiuose pokalbiuose tokią savo jaunystę jis vadino suš…ta.

Nuosprendis

Pagal Baudžiamąjį kodeksą P. Preikšaitis pagal inkriminuojamus jam nusikaltimus galėjo būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5 iki 20 arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Buvęs sovietų agentas nuteistas aštuoneriems metams nelaisvės. Tiesa, kalėjime P. Preikšaičiui sėdėti nereikės. Teismas atsižvelgė į prastą jo sveikatą, todėl smogikas nuo bausmės atlikimo atleistas. P. Preikšaitis serga lėtine inkstų nepakankamumo liga, ji įtraukta į nepagydomų ligų, atleidžiančių nuo bausmės atlikimo, sąrašą. Jam dar paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti iš šalies.

Teismo posėdyje buvęs smogikas susitiko ir su savo istoriniu priešu – buvusiu partizanu Leonu Laurinsku (nuotraukoje – stovi). Jis partizanavo savo krašte, tad buvo tik proceso stebėtojas.