Smurtautojams šeimose uždėtas apynasris, tačiau smurtininkų vaikymasis tirpdo ir taip kuklias policijos lėšas.

Praėjusių metų gruodžio 15 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio pagrindinė paskirtis – ginti asmenis nuo smurto namuose, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, operatyviai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikant apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Apie šio įstatymo svarbą ir taikymą rajone MI kreipėsi į Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininką Donatą ŠEMEKLĮ, prašydami plačiau papasakoti ir atsakyti į kelis klausimus.

– Kokie asmenys patenka į artimą aplinką?

– Ją sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniai, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

– O kokie veiksmai priskiriami smurtui?

– Tai daromas fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

– O kokia yra šio įstatymo naujovė?

– Svarbiausia jo naujovė, kad norint sulaikyti smurtaujantį asmenį jau nebereikia raštiško aukos skundo, kaip anksčiau. Ikiteisminis tyrimas pradedamas be jo, nustačius policijos pareigūnui nusikalstamos veikos požymius. Tad dabar užtenka tik telefono skambučio.

– Ką gina naujasis įstatymas?

– Jis gina ir moteris, ir vaikus, ir vyrus. Gavus pranešimą apie smurto atvejį namuose, policijos pareigūnai skubės į įvykio vietą, užrašys duomenis apie smurto namuose faktą ir jei nustatys nusikalstamos veikos požymių, pradės ikiteisminį tyrimą. Smurtautojas gali būti sulaikomas iki 48 valandų. Per tą laiką ikiteisminio tyrimo tyrėjas nusprendžia, kokią apsaugos priemonę taikyti smurtą patyrusiam asmeniui.

– Kokios poveikio priemonės gali būti taikomos smurtautojui?

– Jis gali būti laikinai iškeldintas iš gyvenamosios vietos ar įpareigotas nesiartinti prie asmens, nukentėjusio nuo jo, su juo nebendrauti ir nepalaikyti jokių ryšių. Iš esmės smurtą prieš artimuosius naudojęs asmuo turi laikinai palikti būstą, net jei turtas įformintas jo vardu. Išeidamas iš namų, jis gali pasiimti asmeninius daiktus, dokumentus ir kitus daiktus, dėl kurių išsinešimo neprieštarauja smurtą patyręs asmuo.

– O jeigu smurtautojas neturi kur prisiglausti?

– Jeigu smurtautojas neturi kur prisiglausti, neturi lėšų išsinuomoti kambarį viešbutyje ar kur nors kitur, tai policijos pareigūnai suteikia informaciją apie laikiną apgyvendinimo vietą.

– Įsigaliojus naujam įstatymui jau turbūt padidėjo ir ateityje dar labiau išaugs išlaidos benzinui?

– Tai natūralu. Rajono policijos komisariate areštinė jau kuris laikas panaikinta. Smurtautojus tenka vežti į artimiausius miestus, kur yra policijos įstaigų areštinės. Iš esmės policijos komisariatai yra patenkinti, kad atsirado galimybė uždėti apynasrį smurtautojams, bet tenka pripažinti, kad jeigu smurtautojų tramdymui nebus skiriama papildomų lėšų, tai teks verstis lėšomis, skirtomis policijos komisariatui. Rengsime programas, kad ir savivaldybė galėtų paremti. Manoma, kad per metus rajono policijos komisariate gali būti pradėta daugiau nei 100 tokių ikiteisminių tyrimų. Vien tik degalams įsigyti reikėtų apie 15–20 tūkst. litų.

Įsigaliojus naujam įstatymui, dėl smurto artimoje aplinkoje nuo praėjusių metų gruodžio 15 d. rajono policijos komisariate jau pradėta 10 ikiteisminių tyrimų. Keturiais atvejais vyrai smurtavo prieš žmonas, vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai brolis smurtavo prieš seserį, sugyventiniai mušė savo sugyventines. Po vieną atvejį, kai tėvas smurtavo prieš dukrą, sūnus – prieš tėvą. Keturios ikiteisminio tyrimo bylos yra perduotos į rajono apylinkės teismą ir priimti sprendimai.

Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių grubus pažeidimas, todėl norime paraginti asmenis, patiriančius smurtą ar žinančius, kad šeimose yra smurtaujama – būtinai reikia kreiptis į policiją.

– Ačiū už išsamią ir reikalingą informaciją.