Pernai gruodžio 16 d. numeryje rašėme apie ignaliniečių, Darbo biržos pasiųstų dirbti į UAB „Timbervita“, vargus šioje darbovietėje. Tuomet į redakciją užsukę Jurgis ir Nerijus Cicėnai skundėsi nepriimtinom darbo sąlygomis tame Kretingos r. registruotame „uabe“, kur visiškai nesilaikoma darbo įstatymų, o su žmonėmis elgiamasi, kaip norima. Neseniai į redakciją vėl atėjo net 12 buvusių ir tuomet dar tebedirbusių „Timbervitos“ darbuotojų, kurie, vienas kitą papildydami, papasakojo neįtikėtinų dalykų iš savo darbo patirties toje bendrovėje, skundėsi, kad nors jau atleisti, bet algų dar negavę už lapkritį ir gruodį (užbėgant įvykiams už akių, pasakysiu, kad, pradėjus judinti šią problemą, per nemažas pastangas algos prieš savaitę žmonėms pagaliau buvo sumokėtos, o kad nepakenktume reikalui, net su šiuo rašiniu neskubėjome).

UAB „Timbervita“ užsiima miškų tvarkymu (tvarko kvartalines linijas, kirtavietes, sodina medelius ir pan.). Užsakymus gauna iš miškų urėdijų, jos už atliktus darbus ir pinigus moka. O žmones darbui „Timbervitai“ pagal jos paraiškas siunčia Darbo birža.

Ką pasakojo žmonės?

Ignalinietis Vladimiras Tokarevas apie darbą „Timbervitoje“ taip sakė: „Anksčiau žiūrėjau filmus apie vergus. Jiems, ko gero, tuomet buvo geriau, nei mums…“. Štai keletas konkrečių įspūdžių iš darbo tame „uabe“.

Arvydas Kuosa: „Šakas, žoles, krūmus kertame su mačetėmis. Tai itin nesaugus įrankis, ypač dirbant būryje. Darbo metu mačete persikirtau koją, žaizda buvo gana gili, bet turėjau dirbti visą dieną, greitosios nekvietė, namo neišleido. Visa pagalba – purvinu skuduru aprišo žaizdą ir taip kentėjau iki darbo pabaigos…“.

V. Tokarevas, Algimantas Ragaišis: „Prižiūrėtoja Nijolė (pavardės nežinome), o ir pats „Timbervitos“ direktorius Arūnas Knieža mus, dirbančius žmones, nuolat įžeidinėjo, ragino „na, judinkitės sliekai, kirminai“, kitaip pravardžiavo…“.

„Knieža moteris dar ir k…om apšaukdavo“, – sakė Birutė Purienė ir kiti (žmonės šiuos direktoriaus žodžius turi ir į telefonus įsirašę).
Valentina Spornaja iš Strigailiškio: „Mane iš darbo išvarė pirmą dieną. Už tai, kad bedirbant, man paskambino į mobilųjį telefoną ir pranešė, kad giminaitė mirė. Aš mat telefonu per ilgai kalbu. Atleido pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.“.

V. Tokarevas, J. ir K. Cicėnai, Eimantas Patalavičius: „Pagal darbo sutartį „Timbervita“ įsipareigojusi algas mokėti kiekvieno mėnesio 10 ir 25 d., tačiau niekada šių įsipareigojimų nebuvo paisoma. Ne gana to, pinigai dažnai mokėti taip: paprastame mokykliniame sąsiuvinyje būtinai savo ranka mėnesio viduryje parašai, kad gavai, tarkim 200 Lt. Pasibaigus mėnesiui pakiša algalapį. Pasirašai ties visai kita suma (žinoma, didesne) ir lauki pinigų. O tau sako: „Laisvas, tu pinigus jau gavai“. Ir parodo tą sąsiuvinį…“

„Paskutinius mėnesius dirbom Anykščių, Panevėžio miškuose, į darbą išveždavo ryte 4.15 val., parveždavo – 22 val. Bet rašė – tik 8 darbo valandas. Mikroautobuse „Ford Transit“ 13 sėdimų vietų, bet darbininkus surinkdavo iš Ignalinos, Švenčionių, Molėtų ir važiuodavome net 24 žmonės. Dalis jų sėdėdavo ant pilnų degalų kanistrų. O jei kokia avarija? – pasakojo vyrai.

„Darbas miške nuo tamsos iki tamsos, dažnai per lietų ir sniegą, iki kelių vandenyje, todėl po 3 dienų darbo teko net 3 mėnesius sirgti“, – teigė Jonas Rukas.

„Pietus įsidėdavome savo, bet pavalgyti buvo skiriama tik 10–15 min. Po to vėl – „judinkitės kirmėlės“, – pasakojo žmonės.

Lipant į autobusą netyčia nulūžo durų rankena – iš atlyginimo išskaičiavo 20 Lt, pametei kepurę – bauda 50 Lt. Ir nuolatinis požiūris į žmones – kaip į gyvulius. Tokia buvo darbo toje įmonėje kasdienybė.

Skundė Darbo biržą

Apie tokias darbo sąlygas žmonės nuolat sakė ir Darbo biržos vedėjai Almai Šerėnienei. „Žmonės skundėsi, prašė nesiųsti jų į „Timbervitą“, mes ir bandėm tą daryti. Bet tuomet ta įmonė mus skundė respublikinei Darbo biržai, kuri mus bardavo. Vilnius priekaištavo, kodėl mes nenorim siųsti bedarbių dirbti į tą įmonę, kai Ignalinoje – vienas iš didžiausių nedarbo procentas. Ir prisakydavo siųsti“, – MI sakė A. Šerėnienė.

Apie „Timbervitą“ galima dar daug „gražaus“ pasakyti, bet tai jau praranda prasmę. Darbo birža informavo, kad ši bendrovė šiemet nelaimėjo darbų organizavimo konkurso ir rajone daugiau žmonių neterorizuos, nes nedirbs. Žmonės savo pinigus šiaip taip atgavo.

Rajono prokuratūroje mus patikino, kad aprašytos „Timbervitos“ vadovų patyčios iš žmonių turi nusikaltimo požymių, todėl jei žmonės norės, prokuratūra atliks prokurorinį patikrinimą. Laikraščio redakcija atitinkamą prašymą prokuratūrai artimiausiomis dienomis perduos.

Tad viskas priklausys nuo žmonių, iš kurių „Timbervita“ tyčiojosi, geranoriškumo. Reikia tik, kai klaus, prokurorams viską papasakoti. Tai verta padaryti, nes šiemet „Timbervita“ konkursą pralaimėjo, bet kas garantuos, ar ji į rajoną nebandys vėl sugrįžti kitąmet?

P. S. Nei bendrovės vadybininkė Gintarė (tel. 8~615 62665), nei direktorius A. Knieža (tel. 8~699 87888) telefono mums nepakėlė. Nekėlė jo ir A. Šerėnienei. Jai iš „Timbervitos“ paskambino tik po kelių išsiųstų elektroninių laiškų.