– Su vyru esame santuokoje beveik 5 metus. Pastaruoju metu mūsų santykiai itin prasti, beveik nesikalbame, o jei bandome kalbėtis, tai dažniausiai susibarame. Be to neseniai sužinojau, kad kai buvau atostogų metu išvykusi į užsienį uždarbiauti, jis man buvo neištikimas, nes gyveno su kita moterimi. Toliau santuokos su juo neįsivaizduoju, nes juo nepasitikiu, todėl noriu išsiskirti. Kaip tokiu atveju išsiskirti? Ar skiriantis turi reikšmę, kad jis man buvo neištikimas?

Skaitytoja L., Švenčionių rajonas

SANTUOKOS PABAIGOS ATVEJAI

Santuokos pabaigus teisinius pagrindus nustato LR civilinio kodekso III knyga „Šeimos teisė“ (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – CK), kurioje nustatyta, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka, t. y. santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (plačiau apie tai rašyta MI 2011 m. vasario 1 d. 604 numeryje), vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Visais atvejais dėl santuokos nutraukimo nustatyta tvarka reikia kreiptis į teismą.

Taigi CK skiriama „kalta“ ir „nekalta“ ištuoka, t. y. skyrybos esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo ir skyrybos nesant tokios kaltės, ir atitinkamai nustatomi skirtingi santuokos nutraukimo padariniai, atsižvelgiant į tai, buvo ar ne kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo.

Šiame straipsnyje plačiau aptarsime santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės. Santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio mirties arba sutuoktinio prašymu, jei pageidaus MI skaitytojai, aptarsime kituose „Juristas pataria“ straipsniuose.

SANTUOKOS NUOTRAUKIMO DĖL SUTUOKTINIO KALTĖS SĄLYGOS

CK įtvirtinta speciali sutuoktinio kaltės samprata, t. y. kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Taigi iš esmės išskiriami trys sutuoktinio kaltės elementai: sutuoktinio pareigų pažeidimas, tas pažeidimas turi būti esminis, dėl šių pažeidimų bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip 1 metus visiškai ja nesirūpina.

Pabrėžtina, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios teisinės pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje teigiama, kad esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

SANTUOKOS NUTRAUKIMO TVARKA IR TEISINĖS PASEKMĖS

Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama pareiškiant ieškinį apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą ir sumokant už tai nustatytą žyminį mokestį. Ieškinyje turi būti nurodyta, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo (šiuo atveju – neištikimybė). Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų kopijos, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus, taip pat kiti pagal aplinkybes reikalingi dokumentai.

CK nustatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės).

Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą (jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita). Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip 10 metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

IŠVADA

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Reikalauti ištuokos šiuo pagrindu galima neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėję, kai sudaryta santuoka. Pagrindinis šios santuokos nutraukimo būdo tikslas – sudaryti galimybę nekaltam sutuoktiniui, net ir nepraėjus 1 metams nuo santuokos sudarymo, apsiginti nuo kaltojo sutuoktinio, nutraukiant santuoką su juo.

Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama, išskyrus aukščiau aptartus keturis kaltės prezumpcijos atvejus (nagrinėjamu atveju – neištikimybė). Nors CK neištikimybės sąvoka neapibrėžiama, tačiau kaip rodo LAT praktikos analizė dažniausiai ji yra suvokiama siaurąja prasme – kaip fizinė neištikimybė.

Įrodžius neištikimybės faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tačiau šios prezumpcijos yra nuginčijamos. Todėl atsakovas (neištikimas sutuoktinis) turi teisę įrodinėti, kad ieškovo nurodytų faktų iš tikrųjų nebuvo arba, nors ir buvo, yra kitokių aplinkybių, kurios atsakovo kaltę arba apskritai paneigia, arba rodo esant ir ieškovo kaltę. Tai reiškia, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl skyrybų.

Sutuoktinis, kaltas dėl skyrybų, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą, o kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su skyrybomis, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors nutraukiant santuoką advokato atstovavimas nėra būtinas, tačiau neturint specifinių teisinių žinių, gali būti sudėtinga tinkamai parengti procesinius dokumentus teismui, todėl dėl šių ir kitų dalykų patartina pasikonsultuoti ir netaupyti su teisininkais, o sutaupyti tesme.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.). Dėl privačios teisinės konsultacijos galite registruotis telefonu 8~624 83459. Anonimiškumas garantuojamas. Laukiame Jūsų, mieli skaitytojai, klausimų!

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, teisės literatūra ir teismų praktika. Šie paaiškinimai nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojami oficialiuose teisiniuose ginčuose.