Daugelis ūkininkų iki pernai metų dalį ar net visą turėtą žemę daugelį metų nuomojosi iš valstybės. Bet patrankos šūviu driokstelėjo įstatymas, kad žemę visiems reikia išsipirkti. Reikėjo rašyti prašymus, buvo sudaryta net 18 eilių pagal žemės pirkimo pirmumą. Dauguma tikrų ūkininkų ar šiaip ūkininkaujančių prašymus parašė, tačiau nemažai žemės nuomotojų, kaip neretai tokiais atvejais būna, prašymams rašyti skirtą laiką pradelsė. Dėl įvairių priežasčių. Vieni tiesiog neturi pinigėlių, tai žemei išsipirkti, kiti vylėsi, kad nuomojamos žemės iš jų niekas ir taip neatims, treti tiesiog pamiršo, ketvirtiems, nors šie prašė, žemės neparduoda. Dabar paaiškėjo, kad valstybė negailestinga – neperki žemės tu, ją nupirks kiti, o tu gali eiti šunims šėko pjauti…

Žlunga česnakų auginimo verslas?

Prieš kurį laiką brolių Šiaudinių pakviesti apsilankėme Dūdose. Vienas iš brolių – Valentas Šiaudinis – mums pasakojo:

– Mes pirmieji Lietuvoje bemaž prieš 10 metų dideliais kiekiais pradėjome auginti česnakus (apie tai MI ne kartą rašė – red. past.). Net savo veislę jau išvedėme. Kasmet dabar auginame daugiau nei 5 ha šios prieskoninės daržovės. Pernai rudenį per porą savaičių visą derlių – 18 tonų – pardavėme, nes lietuviškų česnakų paklausa didelė. Juk parduotuvėse – vien kiniški ir lenkiški česnakai. Nuosavos žemės turime 8 hektarus, dar 9 ha nuomojame tėvo vardu ir 4,5 ha – savo vardu. Česnakų auginimo technologija tokia, kad juos toje pačioje vietoje galima auginti tik kas ketveri metai. Tokiai sėjomainai žemės reikia ne mažiau 20 ha. Tačiau kai suskatome nuomojamą žemę išsipirkti, Ignalinos žemėtvarkos skyriuje mums pasakė, kad iš tų 13,5 ha nuomotos žemės įstatymas leidžia pirkti tik 1,5 ha. Neva dėl pagal tėvo įgaliojimą nuomotų 9 ha turėjo kreiptis pats tėvas, o ne sūnus, dar kažkiek hektarų patenka į kažkur atsiradusią „žaliąją“ zoną. Mes norime plėstis ir prašėme parduoti 30 ha, bet valstybė nugarą atsuko net dėl tų hektarų, kuriuos mes dirbome visą tą dešimtmetį, sukūrėme struktūrą, įsigijom technikos. Tai ką – dabar viską mesti?!

Šiaudiniai lankėsi rajono savivaldybėje, kreipėsi į Seimo narį Konstantą Ramelį, į Seimo kontrolierius. Šie, kaip ir Žemėtvarkos skyriaus pareigūnai, sutinka, kad situacija net labai neteisinga, bet tokie galiojantys įstatymai. Trumpai tariant – viskas teisėta, bet neteisinga.

Atima pragyvenimo šaltinį

Dūdose gyvenanti Elvyra Čibirienė dar graudesnę istoriją MI pasakojo. Ji jau šešerius metus nuomoja 13 ha žemės, turi 5 karves, iš parduodamo pieno ir gyvena. Kitų pragyvenimo šaltinių nėra.

– Dabar tuos 13 ha iš manęs atima, karves, kurios dabar visos veršingos, teks parduoti, o pačiai sėstis „ant pašalpų“, – ašaroja ponia Elvyra.

Kaip vėliau sužinojome Žemėtvarkos skyriuje, E. Čibirienė, deja, net prašymo nėra parašiusi pirkti tai žemei. Dalies nuomotos žemės neteks ir dar vienas Dūdų gyventojas – Albertas Kardelis.

Lankantis Dūdose, visi kalbinti žmonės kaltino Vidiškių ūkininką Vitą Januškevičių, kuris rengiasi pirkti būtent minėtų dūdinių žmonių nuomotas žemes. Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Janina Ribokienė MI tikino, kad V. Januškevičius čia nekaltas. Mat pagal įstatymą, jis, kaip jaunas ūkininkas, yra patogesnėje situacijoje žemei pirkti (V. Januškevičius yra 15 eilėje, o V. Šiaudinis – 16-oje.). Tad jei šis ūkininkas atsisakytų pirkti kaimynų žemes, jas pagal įstatymą galėtų pirkti kiti, įrašyti 15 eilėje. Nei V. Šiaudinis, nei E. Čibirienė vis vien negalėtų įsigyti savo nuomotos žemės.

Pasak Vidiškių seniūnės Vigalijos Matkėnienės, tokių žmonių, varomų nuo nuomotos žemės, jos seniūnijoje – dešimtys. O kiek jų visame rajone? Tai turėtų būti kalbų tema su  būsimais kandidatais į Seimą, kurį rinksime šį spalį. Tie kandidatai jau greitai pasipils po kaimus.

Garbingas ūkininko žingsnis

O šios Dūdų istorijos atomazga geresnė, nei galėtų būti. Visų kaltintas V. Januškevičius pasielgė garbingai. Jis, nupirkęs Šiaudinių žemę, vėliau sutarė tuos 9 ha V. Šiaudiniui parduoti. Toks vyrų susitarimas pasiektas ir įtvirtintas Žemėtvarkos skyriaus vedėjo Arvydo Bagdono kabinete, faktą MI patvirtino ir pats ūkininkas V. Januškevičius.

Kas dėl E. Čibirienės, tai, pasak J. Ribokienės, šiemet ji dar galės nuomoti tuos 13 ha ir laikyti karves. Bet tik šiemet. Toliau – migla. Viltis, kuri, kaip žinia, miršta paskutinė, visada dar lieka. Gal per šiuos metus bus atrastas koks sprendimas, kaip V. Šiaudinio atveju, ir dėl E. Čibirienės?..