Rajono meras Bronis Ropė susitiko su rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos nariais, supažindino juos su savivaldybės funkcijomis, sprendimų priėmimo tvarka, atsakė į pateiktus klausimus, išsakė savo pastebėjimus ir palinkėjimus. Iniciatyvą diskusijai parodė pats jaunimas, norintis žinoti, veikti, tobulėti.  Susitikime dalyvavo minėtos tarybos pirmininkė, savivaldybės tarybos narė Jolanta Šalnienė, rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė Jūratė Pernavienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas (jaunimo reikalų koordinatorius) Vadimas Stefanskis, rajono mokinių asociacijos vadovė Tatjana Striukova, Lietuvos mokinių parlamento narė Julija Člek, rajono mokinių asociacijos narys, rajono gimnazijos mokinių tarybos pirmininkas Elvinas Valėnas, Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos prezidentas, rajono mokinių asociacijos narys Irmantas Mikulėnas bei jaunimo organizacijos „Sniego gniūžtė“ atstovė Marija Garejeva. 

Merui buvo pateikta nemažai klausimų apie jaunimo veiklą, verslumo skatinimą, savivaldybės paramą įvairioms programoms ir kt. Kai kuriuos atsakymus tikriausiai bus įdomu perskaityti diskusijoje nedalyvavusiems mokiniams ir apskritai visiems ignaliniečiams.

– Kaip jūs vertinate rajono jaunimą ir jo veiklą?

– Aš manau, kad mūsų jaunimas pakankamai geras ir aktyvus. Turėčiau kai kurių pastebėjimų tik žmonėms, kurie organizuoja užimtumą, laisvalaikį po pamokų. Taip jau yra, kad gabiausi, talentingiausi ir aktyviausi mokiniai dominuoja visur – jie ir šoka, ir dainuoja, ir vaidina, priklauso daugeliui organizacijų, dalyvauja projektuose, turi daug įvairios veiklos ir tikrai kai kurie yra tiesiog perkrauti. Tėvai gali pykti, kad per mažai laiko lieka mokslams. Tačiau dalis jūsų bendraamžių po pamokų eina namo ir viskas. Norėtųsi, kad kuo daugiau jaunimo dalyvautų įvairiose programose, būtų įtraukti, sudominti. Ir ne tik mokiniai, bet ir vyresni jauni žmonės.

– Ką reikėtų daryti, kad studijuojantis jaunimas grįžtų į Ignaliną?

– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad jau kokie treji metai mes nebegalim priimti visų norinčių, kurie baigę mokslus kreipiasi prašydami darbo. Dažnai tokių specialistų mums nereikia. Pvz., labai daug paruošta socialinių darbuotojų, tačiau visos vietos užimtos. Turim keletą jaunų specialistų, kurie pastaruoju metu pradėjo dirbti mokyklose, seniūnijoje, savivaldybės administracijoje, turizmo informacijos centre, visuomenės sveikatos biure ir kt. Esame sudarę keletą sutarčių, pagal galimybes remiame studijuojančius mums reikalingų specialybių specialistus (šiemet mokslus baigia viena gydytoja, kuri atvyks dirbti į ligoninę – aut. past.).

Keliame klausimą, kad ši problema būtų sprendžiama valstybiniu lygiu. Valstybės finansuojamose vietose studijuojantieji galėtų pasirašyti sutartis ir baigę mokslus atidirbti jiems paskirtoje vietoje. Nes tikrai yra specialistų, kurių labai reikia. Taip būtų galima bent jau šiek tiek sureguliuoti darbo vietų pasiskirstymą, nes dabar studijų sistema yra labai liberali, studentai mokomi neturint jokio jų tolesnės profesinės veiklos matymo. Savo rajono mokiniams pasiūlėme galimybę mokantis Ignalinoje įgyti pakankamai paklausias statybininko, apdailininko, virėjo ar padavėjo profesijas. Mums tai, žinoma, kainuoja, tačiau šis apsisprendimas, manau, tikrai pasiteisins ir šie žmonės neišvyks iš Ignalinos.

– Kaip reikėtų skatinti jaunimo verslumą?

– Norėtųsi, kad baigę studijas jauni žmonės turėtų pakankamai gebėjimų patys kurti ir vystyti verslą. Savivaldybė nėra įdarbinimo įstaiga, tačiau ji bendradarbiauja su Darbo birža ir kasmet teikia paramą vešiesiems darbams, kuriuos atlieka apie 500 žmonių. Turim verslo rėmimo sistemas. Savivaldybės administracijos, Ignalinos AE regiono plėtros agentūros ir Vietos veiklos grupės skelbiamuose konkursuose jaunų žmonių praktiškai nesulaukiame. Jei atsiranda vienas savo verslą norintis pradėti jaunuolis, tai ir viskas. 

Šiandien matom perspektyvius verslus, pvz., atsinaujinanti energetika, bioenergetinių augalų auginimas. Lietuviai yra tikrai konkurencingi žemės ūkio srityje. Žemės ūkio produktų gamyba – tai mūsų stiprioji pusė.

Esam svarstę galimybes steigti savivaldybės įmonę, kurią vėliau galima būtų privatizuoti. Pagal valstybėje egzistuojantį modelį, tokias įmones gali kurti tik verslas.

Mūsų įgyvendinami projektai taip pat kuria naujas darbo vietas – Sporto ir pramogų centras, Lietuvos žiemos sporto centro plėtra, Palūšės turistinės bazės renovacija ir kt. Nors, pvz., baseinas iš lankytojų užsidirba tik apie 250 tūkst. Lt, o jo išlaikymas per metus – apie 800 tūkst. Lt.

– Kokią paramą jaunimas galėtų gauti organizuojant įvairius mokymus, seminarus, įvairių įgūdžių ugdymą?

– 2012 m. biudžetas bus prastesnis nei praėjusių, tačiau įvairias programas daugiau ar mažiau visgi finansuosim. Žinoma, prieš keletą metų organizacijoms, taip pat ir jaunimo, galėjome skirti po 20–30 tūkst. Lt. Dabar galimybės daug mažesnės.

Kalbant apie įgūdžių ugdymą, tai tenka tik apgailestauti, kad mūsų švietimo sistema ruošia mokinius tik tam, kad jie įstotų į aukštąsias mokyklas. O juk vidurinį išsilavinimą įgijęs žmogus turėtų būti pasiruošęs gyvenimui. Galėtume pasimokyti iš kitų šalių, pvz., Norvegijos. Jų mokyklose mokiniai patys atsineša pietus, kartu išsiverda arbatos, pasidengia ir susitvarko stalus. Taip ugdoma atsakomybė, taip atsiranda įgūdžiai. Pas mus vaikai ir mokiniai visur už rankučių vedžiojami, o paskui atidaromos durys ir jie išleidžiami į gyvenimą. Norvegijoje jau nuo 5–6 klasės pradedama orientuoti pagal specialybes, mokama daug praktinių dalykų. Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuva yra viena iš raštingiausių valstybių.

Jums, jaunimui, reikės kurti naują švietimo sistemos modelį. Jūs ateisite dirbti į mūsų darbo vietas, todėl labai svarbu, kad jau dabar domėtumėtės įvairiais dalykais, turėtumėte savo nuomonę, matytumėte, ką galima keisti, tobulinti.

– Ko tikitės iš jaunimo reikalų tarybos?

Meras B. Ropė su jaunimu taip pat kalbėjo apie labai aktualias atliekų rūšiavimo problemas, pasakojo apie kitų šalių patirtį šioje srityje. Atliekų rūšiavimas, tvarkymas, jų perdirbimas, veikiančios sistemos sukūrimas irgi yra perspektyvaus verslo erdvė. Čia būtų naudingas naujas šiuolaikiškas požiūris.

Mokiniai išreiškė norą gauti bent nedideles nuolaidas Lietuvos žiemos sporto centre. Šį klausimą su centro direktoriumi B.Cicėnu pažadėjo aptarti jaunimo reikalų koordinatorius. Meras pastebėjo, kad tai ne savivaldybės įstaiga ir savivaldybė nenustato čia teikiamų paslaugų kainų. Ji tik užsako ir apmoka už tam tikrą skaičių valandų treniruotėms bei varžyboms.

Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė J. Šalnienė padėkojo merui už atsakymus ir parodytą dėmesį. Buvo akivaizdu, kad tokie pokalbiai labai naudingi, jie suteikia žinių bei medžiagos būsimoms iniciatyvoms. Mokiniai iš pradžių tik uždavę klausimus vėliau jau patys įsitraukė į diskusiją, svarstė ir siūlė. Juos galima pagirti už drąsą, aktyvumą, norą patiems prisidėti prie to, kad gyvenimas Ignalinoje taptų įdomesnis ir prasmingesnis.