Vasilijus Trusovas jau keletą zarasiškių kartų mokė lietuvių kalbos, juos užkrėtė meile ne tik gimtajai kalbai, bet ir lietuvių literatūrai. Nepažintum Zarasų, jeigu nebūtum sutikęs Vasilijaus, nežinotum jo veiklos, nepabendrautum su šiuo žmogumi. Gal todėl į Zarasų viešosios bibliotekos surengtą zarasiškio mokytojo V. Trusovo poezijos knygelės „Žaibai krinta į žolę“ pristatymą gausiai susirinko bičiuliai, draugai, pažįstami. Atėjo padėkoti ne tik už poezijos eiles, už suteiktas žinias, įskiepytą meilę grožiui ir gėriui, bet  pasveikinti jį ir su gražiu jubiliejumi.  

Kaip kalbėjo šio vakaro vedėja Gražina Karlaitė, Vasilijus miesto jungtis – mokytojas – švietėjas – literatas – publicistas – kalbininkas – folkloristas – leidinių redaktorius – renginių vedėjas – artistas – žmogus su polėkiu ir įkvėpimu, kasdien jaunatviškai skrajojantis Zarasų miesto gatvėmis ir niekada nepararantis ryšio su mūsų krašto bendruomene. Be Vasilijaus neapsieina nė vienas Zarasų krašto bendruomenės renginys. Jis dažnas jų vedėjas ir siela. Visada šį mielą žmogų sutiksi rajono kultūros renginiuose, vakaruose.

Mokytojas ir poetas – tai nepaprastas ir puikus derinys, tiesiantis savo kūrybinius tiltus į jaunų žmonių širdis. Vakaro metu moksleivės Greta Šepliakovaitė, Gabija Miškinytė ir Kamilė Daunaravičiūtė skaitė savo mokytojo  eilės iš naujo poezijos rinkinio. 

Vasilijaus kūryboje nuolat švyti folkloro aura. Tai byloja apie glaudų dvasinį ryšį su protėviais, jų daina ir šokiu, gimtuoju kraštu. Šio ryšio tąsa yra jo dalyvavimas Zarasų kultūros centro folkloro ansamblyje „Seluona“. Dainininką, poezijos knygos autorių ir jubiliatą sveikino ansamblio nariai.  Ansamblio vadovė  Rima Vitaitė tvirtino, kad be V. Trusovo kolektyvui būtų sunku. Pats Vasilijus prisipažino, kad be liaudies dainos ir šokio ir jam pačiam būtų sudėtinga. Privalu puoselėti ir nepamiršti tautos kūrybos. Tą nuo pat vaikystės daro Vasilijus, tą visada ragina daryti ir savo mokiniams, bičiuliams.

Prieš dvejus metus išėjo Vasilijaus poezijos rinkinys „Siauri likimo vartai“. Mokytojo bičiulė Danutė Konošova pagal vieno eilėraščio žodžius sukūrė dainą „Ant rubežiaus“. Tą vakarą Danutė ją ir padainavo.

Savo eiles skaitė ir pagrindinis šio vakaro kaltininkas. Jis skleidė savo kūrybos paslaptis. Sakė, kad dažnai kūrybos semiasi iš gimtojo sodžiaus Švenčionių rajone, iš vaikystės, jaunystės prisiminimų, gimtinės namų ir gimtojo krašto, šviesių pojūčių, kurie susirikiuoja į eilėraščio eilutes. Meniška siela nenurimsta – eilės gimta  tarsi iš niekur. Iš praeities akimirkos įspūdžio, prisiminimo, medžių šlamėjimo ar paukštelių čiulbėjimo…

Vasilijus sako, kad jis skolingas ir Zarasų kraštui. Čia prabėgo daug prasmingų jo gyvenimo metų. Ir tą vakarą jis perskaitė eilėraštį, skirtą Zarasams. Vasilijus sako, kad šios eilės gimė tik prieš keletą valandų. Vakaro dalyviai suprato, kad gal ketvirtasis  poezijos rinkinys bus apie Zarasus, apie įspūdžius, kuriuos pagimdė šis kraštas. Aktyvus zarasiškis žadėjo ir ateityje poezijos mūzos nepamiršti.

Vakaro metu Zarasų r. savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Sekonas prisiminė pirmąjį susitikimą su Vasilijumi Vilniuje. Juos, Ignalinos r. Tverečiaus vidurinės mokyklos moksleivius, mokytojas Petras Mikštas nuvežė į Vilnių, į teatrą. Ten susitiko ir su Petro bičiuliu Vasilijumi. Pirmoji pažintis buvo labai įspūdinga. Vėliau Vasilijus apsilankydavo Tverečiuje. Kartu su savo bičiuliu Petru skiepijo meilę literatūrai ir gimtajai kalbai. Vėliau susitikimai tapo dažnesni. V. Sekonas, baigęs aukštuosius mokslus Vilniuje, gavo paskyrimą į Zarasus. Samaniuose tada sutiko ten bemokytojaujantį Vasilijų Trusovą.  Ši graži bičiulystė tęsiasi jau ketvirtą dešimtmetį.

Pasveikinti bičiulio iš Ignalinos atvyko jo kolega Petras Mikštas. Jis linkėjo, kad ir ateityje Vasilijus rašytų tai, ką jam pasakys miškas, ką išsakys žolė, ką pašnibždės žemė. Jo poezijos mylėtojai tikisi, kad poeto niekada neapleis kūrybinis polėkis ir jis visiems padovanos dar daug svajingų ir gražių minčių. 

Artimiausia V. Trusovo aplinka – Pauliaus Širvio progimnazija, kurioje jis mokytojauja. Mokytojų trio tą vakarą dalyviams dainavo, skambėjo gražūs sveikinimo žodžiai, linkėjimai. Sveikino kolegos, literatai, bičiuliai, kaimynai. Buvo ir daug gražių žodžių, ir daug gėlių.