Užklupus šalčiams, kaimuose susirūpinta, kad rūsiuose ir kitose patalpose nesušaltų laikomos bulvės ir kitos daržovės. Viena seniausių apsaugos priemonių – į rūsius iš ką tik iškūrentų krosnių nešamos žarijos. Tačiau šis būdas labai pavojingas. Neatsargiai ilgiau užtrukus rūsyje, iš jo galima ir neišeiti. Priežastis – anglies monoksidas arba smalkės. Jomis apsinuodijus nevalia delsti – deguonies trūkumas pirmiausia pažeidžia smegenis. Pastaruoju metu neteko girdėti apie smalkių aukas rajone (tik iš penktadienio į šeštadienį Mikalavo k. nuo bulvėms šildyti atneštų žarijų sudegė gyvenamasis namas). O Lietuvoje per pastaruosius metus apsinuodijusių smalkėmis užregistruota nuo 115 žmonių 2010 m. (du suaugusieji mirė), iki 184 pernai.

Kaltos ir senos, ir modernios krosnys

Smalkėmis galima apsinuodyti ir namuose dėl blogų krosnių ar, jai išsikūrenus, per anksti uždarytų dūmtraukio sklendžių („juškų“). Medikai teigia, kad smalkėmis apsinuodijusių žmonių padaugėja rudenį ir žiemą, kai namai šildomi krosnimis, kurių sklendės neretai būna netvarkingos arba užstumiamos per anksti, ugniai dar nebaigus rusenti. Apsinuodija ir namus šildydami naujoviškomis šildymo sistemomis – moderniais dujiniais katilais. Mat jis gali būti techniškai tvarkingas ir nepriekaištingai veikti keletą metų, tačiau susidarius tam tikroms atmosferos sąlygoms, smalkės patenka ne į lauką, o į gyvenamąsias patalpas.

Staiga sunegalavus visai šeimai – atsiradus galvos skausmui, svaigimui, pykinimui, mieguistumui – galima įtarti apsinuodijimą smalkėmis.

Nei kvapo, nei spalvos

Smalkės, patekusios į nevėdinamas patalpas, užteršia orą. Apsinuodijusiam žmogui pulsuoja smilkiniuose, ūžia ausyse, o širdis ima plakti smarkiau. Jis pradeda gaudyti orą, vemti.

„Galiausiai sutrinka žmogaus koordinacija, o kūno oda tampa ryškiai raudonos spalvos. Pirmiausia avietinį atspalvį įgauna veidas, o vėliau – ir kitos kūno vietos. Žmogus alpsta, praranda sąmonę. Nors anglies monoksido dujos neturi nei kvapo, nei spalvos, jos yra labai nuodingos“, – perspėja bendrosios praktikos gydytojas Artūras Jasiulis.

Apsinuodijimo stiprumas priklauso nuo smalkių koncentracijos ir laiko, kurį žmogus praleido smalkių prisotintoje patalpoje. Jei jų koncentracija ore didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys bei dingti sąmonė, netgi nespėjus pajausti skausmo. Todėl kartais sakoma, kad smalkės – „pramiegota“ mirtis.

Patekusios į organizmą, jos daugiau kaip 200 kartų greičiau nei deguonis jungiasi su eritrocituose esančiu hemoglobinu ir sutrikdo organizmo aprūpinimą deguonimi. Žmogus tebekvėpuoja, tačiau deguonis jo kraujyje necirkuliuoja – apsinuodijusysis pradeda dusti.

„Smalkės pažeidžia jautriausią deguonies badui organą – smegenis. Vystosi jų pakitimai, pažeidžiamas širdies raumuo, inkstai, kepenys. Po kurio laiko prasideda traukuliai, koma, žūva smegenų ląstelės. Apsinuodijimui jautresni vaikai, vyrai ir senyvo amžiaus žmonės“, – pasakoja gyd. A. Jasiulis.

Skubiai pas medikus

Smalkėmis apsinuodijęs žmogus pats sau pagalbos suteikti nebepajėgia. Jeigu laiku tuo nepasirūpina aplinkiniai, žmogus gali ir mirti. Dėl šios priežasties kiekvienas turi žinoti, kur kreiptis ir kokią pirmąją pagalbą suteikti nukentėjusiajam.

„Jeigu žmogus blogai jaučiasi ir įtaria, kad galėjo apsinuodyti smalkėmis, jį reikia kuo greičiau išvesti į gryną orą. Atsagstyti jo drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti, o jeigu kvėpavimas jau sutrikęs ar žmogus visai nustoja kvėpuoti, atlikite dirbtinį kvėpavimą“, – mokė gydytojas.

Jis siūlė patiems nemėginti nustatyti, koks apsinuodijimas: sunkus ar lengvas, o nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba patiems vežti ligonį į gydymo įstaigą. Ten medikai ištirs, kiek kraujyje yra karboksihemoglobino, ir nuspręs, ar žmogui reikalinga specializuota pagalba, ar jam pakaks pabūti gryname ore. Jeigu apsinuodijimas sunkus, taikomas gydymas padidinto slėgio deguonimi baro kameroje, kurioje organams kenkianti medžiaga suskyla greičiau.

Kaip išvengti apsinuodijimo

• Kasmet prieš šildymo sezoną patikrinkite šildymo įrenginius (krosnis ir židinius), įvertinkite ventiliacinės sistemos efektyvumą, išvalykite kaminus.

• Krosnies sklendę visiškai uždarykite tik įsitikinę, kad ugnis jau baigė rusenti.

• Nešildykite patalpų dujinėmis viryklėmis ar orkaitėmis.

• Nepalikite garaže paleistų automobilių. Jei automobilį šildote, tą darykite lauke, o ne garaže.

• Namuose imkitės saugumo priemonių, kad nekiltų gaisras. Nepalikite mažamečių vaikų be priežiūros, nenaudokite nesaugių krosnių.

• Namuose įsirenkite anglies monoksido detektorius. Jiems suveikus, reikėtų palikti patalpą, ją išvėdinti.

Ten kur vyksta bet koks degimas, ten išsiskiria anglies monoksidas – smalkės.