Skip to content

Teofilis Patiejūnas nutapytų ir išdrožtų savo darbų neskaičiuoja

Mamertas KRAPAUSKAS

Tarp daugelio rajone gyvenančių gabių dailės mėgėjų ir medžio drožėjų, turbūt nesuklysime teigdami, kad savo populiarumu jau daugelį metų išsiskiria savamokslis originalus dailininkas ir medžio drožėjas Teofilis Patiejūnas.

Gimė ir užaugo N. Daugėliškio seniūnijos Pročiūnų kaime. Dar besimokant buvusioje Kačergiškės pradinėje mokykloje, mokytojai ir atvykę rajono Švietimo skyriaus darbuotojai pastebėjo, kad šis vaikinukas per piešimo pamokas pastebimai išsiskirdavo tarp kitų savo bendraamžių, pieštuku įamžindamas savo galvosenoje sukurtas mintis. Jau tada mokytojai pranašavo, kad ateityje iš jo gali išaugti neeilinių gabumų dailininkas. Tėvai neturėjo galimybių sudaryti sąlygų, kad sūnus galėtų realizuoti savo sugebėjimus. Tad teko pasirinkti tuo metu populiarią kaime mechanizatoriaus specialybę. Todėl Teofilis, baigęs Ožionių septynmetę mokyklą, išvyko mokytis į Ukmergės žemės ūkio aukštesniąją mokyklą.

Kaip dabar jis prisimena, jo nevyliojo nei traktoriai, nei traktorininko specialybė, o traukė sparnuoti jaunatviški toliai. Todėl kartu su bendraamžiais pasuko į Rusijos platybes. Dirbo akmens anglies kasyklose, vėliau dorojo derlių Kazachstano plėšiniuose. Tik tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje į rankas vėl paėmė pieštuką ir teptuką, atgaivino savo sugebėjimus.

Po tarnybos kariuomenėje sugrįžo į gimtąjį kraštą ir įsidarbino tuometiniuose Ignalinos kultūros namuose dailininku. Po kurio laiko buvo pakviestas dirbti buvusio Ignalinos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato meno dirbtuvėse. Čia jau išryškėjo jo, kaip gabaus dailininko, talentas. Dar po dvylikos metų taip susiklostė aplinkybės, kad Teofilis pirmąkart į rankas paėmė medžio drožėjo skaptuką neseniai įkurtame Aukštaitijos nacionaliniame parke. Pasak Tepfilio, dar neįgudusia ranka teko pagal Nacionalinio parko vadovų rekomendaciją medžio skulptūromis papuošti Stripeikių senovinės bitininkystės muziejaus aplinką, turistų pamėgtą kelionių taką. Beje, kai kurios skulptūros čia yra išlikusios iki šiol.

Bėgant metams susipažinta su daugeliu žinomų Lietuvos medžio drožėjų, jo dirbiniai tapo originalesni, todėl buvo kviečiamas į įvairias rengiamas meno parodas, kur susilaukė gero įvertinimo. Dar dirbant Nacionaliniame parke, į jo dirbtuves lavina ėmė plūsti įstaigų, organizacijų bei pavienių asmenų užsakymai medžio drožiniams.

Dabar ir sulaukus pensinio amžiaus, įvairių užsakymų netrūksta. Tenka ne tik dienas, bet ir naktis praleisti savo medžio dirbtuvėse.

Kiek per savo, kaip medžio drožėjo, ilgametę karjerą yra išdrožęs suvenyrų, medalių ar kryžių įvairiose rajono seniūnijose, šis populiarus medžio drožėjas negali ir pats suskaičiuoti. Džiaugiasi, kad savo dirbiniais pavyko papuošti Palūšės ir Kačergiškės bažnyčių aplinką, taip pat atskirų seniūnijų kaimus bei kapines. Lankantis kaimo drožėjo namuose, krenta į akis ir gausybė nutapytų įžymių Lietuvos žmonių, gyvenime sutiktų patrauklių asmenybių portretų.

Medžio drožėjas teigia, kad pastaraisiais metais jau rečiau į rankas paima teptuką, todėl ir nutapytų paveikslų namuose gerokai sumažėjo, nes juos išdalino artimiems ar pažįstamiems žmonėms. Kiek jo dirbinių yra iškeliavę po Lietuvą ir kitas šalis, Teofilis taip pat negali suskaičiuoti. Jau sulaukęs garbaus amžiaus, dabar Teofilis laisvalaikiu medyje skaptuoja Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės iškiliausių kunigaikščių portretus.

Apsilankius pas šį kuklų tautodailininką galima valandų valandas klausytis pasakojimų apie jo kūrybinį kelią. Mėgsta jis padiskutuoti ir apie politiką. Gerbia jis ir kai kuriuos buvusius aukštus sovietmečio pareigūnus, kurie ir tais laikais sugebėjo išsaugoti lietuvybę ir atsidavimą gimtajam kraštui.

Už savo ilgametę tautodailinę veiklą T. Patiejūnas yra sukaupęs daugybę padėkos raštų. Jam buvo suteiktas kultūros žymūno vardas, o vakar rajono savivaldybės Taryba Teofiliui Patiejūnui paskyrė 2011 m. Miko ir Kipro Petrauskų premiją, kuri bus įteikta iškilmingame Vasario 16-osios minėjime.

Ne gana to, rytoj, vasario 11 d., Teofilis švenčia garbingą savo 70-ties metų jubiliejų. „Mūsų Ignalina“ kuo nuoširdžiausiai sveikina jubiliatą su gražia gyvenimo sukaktimi ir garbingu apdovanojimu – Miko ir Kipro Petrauskų premija. Linkime sveikatos ir ilgų gyvenimo ir kūrybos metų.

MI info

Komisijos Miko ir Kipro Petrauskų premijos pirmininkas Henrikas Šiaudinis pristatė 4 pateiktus šio vardo premijos kandidatus: Antaną Karmoną (pateikė rajono Neįgaliųjų draugija), Didžiasalio „Ryto“ vidurinę mokyklą (savo kandidatūrą pateikė pati mokykla), Kęstutį Ilgūną (pateikė buvusio choro dalyviai ir žmona), Teofilį Patiejūną (pateikė Šiūlėnų kaimo bendruomenė). Komisijos pirmininkas siūlė svariai įvertinti kiekvieno iš kandidatų reikšmingus darbus, reprezentuojant mūsų kraštą, jo kultūrą ne tik rajone, bet ir respublikoje.

Aptarus visas kandidatūras, komisijos nariai balsavo taip: už K. Ilgūną balsavo 1 narys, už A. Karmoną balsavo 1 narys, už Didžiasalio „Ryto“ vidurinę mokyklą balsavo 1 narys, už T. Patiejūną  balsavo 4 nariai. Nutarta Miko ir Kipro Petrauskų premiją skirti liaudies menininkui, drožėjui Teofiliui Patiejūnui.

Jis – Daugėliškio seniūnijos liaudies meistras, dirbantis su medžiu, drožiantis skulptūras, kryžius, koplytstulpius. Jo darbai puošia Juodkrantės Raganų kalną, kiti darbai – Rokiškio Miliūnų ansamblyje, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, 25 skulptūros Stripeikių bitininkystės muziejuje, vien tik Daugėliškio seniūnijos kaimuose – 14 jo kryžių. Naujausias jo darbas – 2011 m. rugpjūčio mėn. Kačergiškės bažnyčios prieigą puošianti medinė skulptūra, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams.

Autoriaus nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *