Skip to content

Švietimo sistemos reformatoriai užsimojo sunaikinti kaimo dvasią

Mamertas KRAPAUSKAS

Lietuvos Vyriausybė dar pernai, birželio 29 d., patvirtino naujas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas ir tinklo kūrimo taisykles, todėl savivaldybės iki šių metų vasario 1 d. buvo įpareigotos patvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planus 2012–2015 m. Vadovaujantis minėtu dokumentu, taip pat Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintais vidurinio ugdymo programų akreditavimo kriterijais, rajono savivaldybės teritorijoje jau iki 2015 m. turėtų nelikti nė vienos vidurinės mokyklos, nes jos neatitiks minėtų akreditavimo kriterijų. Faktiškai jos taptų pagrindinėmis mokyklomis. Tačiau ir šios, jeigu nebus tam tikro skaičiaus mokinių, būtų visiškai uždarytos arba joms prireiktų ieškoti papildomo finansavimo.

Kaip MI sakė rajono meras Bronis Ropė, švietimo sistemos reformatorių ir Vyriausybės sumanymas ženkliai sumažintų moksleivio krepšelio lėšas kaimo mokykloms, o nuo šių metų rugsėjo 1 d. vidurinių mokyklų 9–12 klases tektų komplektuoti ne po 15, o po 20 mokinių. Tokių galimybių mūsų rajono vidurinėse mokyklose nėra, todėl norint jas išlaikyti, tektų kasdien mokinius iš įvairių kaimų vežioti iki 45 km. Tai labai padidintų savivaldybės išlaidas, kurios pasiektų net iki 600 tūkst. litų. Tai akivaizdus absurdas.

Pasak mero, šiuo metu rajone veikia 5 renovuotos mokyklos (3 vidurinės ir 2 gimnazijos), kurios yra aprūpintos visomis naujomis reikalingomis mokymo priemonėmis. Tam tikslui panaudota didelės ES, valstybės ir savivaldybės lėšos. Tai privalėtų suprasti švietimo sistemos reformatoriai, nes mokyklų pertvarka buvo vykdoma bent jau 5-eriems metams į priekį. Peršasi nuomonė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos klerkai, norėdami prisidėti prie valstybės išlaidų taupymo vajaus, naują mokyklų reformą sumanė sėdėdami savo kabinetuose ir nepasitarę nei su savivaldybėmis, nei su Lietuvos savivaldybių asociacija.

Kad bendrojo ugdymo mokyklų tinklas tenkintų rajono gyventojų poreikius ir užtikrintų mokinių švietimo kokybę, rajono savivaldybė dėl svarbių švietimo sistemos teisės aktų pataisų raštu kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininkę, Ministrą Pirmininką, Švietimo ir mokslo ministrą bei Savivaldybių asociaciją, apibudindama rajono švietimo įstaigų situaciją, problemas dėl mažėjančio mokinių skaičiaus ir finansavimo, taip pat kaimo mokyklų išlikimo aktualiais klausimais. Rašte prašoma stabdyti formaliojo švietimo programą bei tinklo kūrimo taisykles, peržiūrėti mokinio krepšelio apskaičiavimo metodiką bei nustatytus savivaldybių kaimiškųjų vidurinių mokyklų (gimnazijų) 9–12 ir 10–12 klasėms mokinių skaičiaus vidurkius, nuo kitų mokslo metų juos paliekant iki šiol buvusius. Taip pat prašoma leisti kaimo teritorijoje esančioms vidurinėms mokykloms turėti ne po dvi, kaip numatyta tinklo kūrimo taisyklių specialiuose kriterijuose, o bent po vieną vienuoliktą klasę.

Mero teigimu, jeigu į tai šalies valdžia neatsižvelgs, bus akivaizdžiai nustekentas kaimas, kuris liks be paskutinių šviesos židinių – mokyklų. Jaunos kaimiečių šeimos vengs planuoti savo atžalų gretas, nes arti jų išnyks mokyklos. Todėl tėvai su vaikais patrauks į didmiesčius. Iškils ir dar viena problema. Vaikus dideliais atstumais vežant į likusias mokyklas, juos teks apgyvendinti bendrabučiuose ir jie liks be nuolatinės tėvų priežiūros. Be to, be darbo liktų nemažai pedagogų.

Ši nauja ir absurdiška Švietimo įstaigų reorganizacija bus svarstoma artimiausiame rajono Tarybos posėdyje. Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai jau pradėjo derybas su Švietimo ir mokslo ministerija, kad įvyktų bendras vadovų susitikimas.

Be abejo, teigiamą vaidmenį turėtų atlikti vasario 25 d. rengiamas Lietuvos mokytojų dviejų valandų streikas mokykloms ginti.

MI info

Vasario 11 d. „Respublikos“ dienraštyje išspausdintas žurnalistės Alios Zinkuvienės rašinys „Ignalina nepakluso asiliškai reformai“. Siūlome ištraukas iš šio rašinio.

Ignalinos rajono savivaldybė pasipriešino centrinės valdžios užmojams galutinai sunaikinti vidurinių kaimo mokyklų tinklą. Meras Bronis Ropė informavo Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Andrių Kubilių ir Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kad savo rajone mokykloms langų daugiau neužkalinės…

Miestų mokyklų tai praktiškai nepalies, užtat daugeliui kaimo mokyklų tai mirties nuosprendis.
Tai supranta daugelis savivaldybių, bet atvirai stoti į kovą šiandien išdrįso tik Ignalina…

Bet svarbiausia, pasak mero B. Ropės, kad kaimo vaikams neužtikrinamas toks pat švietimo prieinamumas kaip miesto. Jau nuo 2006 m. mažėjantis moksleivių skaičius ir švietimo reforma privertė uždaryti 5 mokyklas. O šiais mokslo metais vidurinio ugdymo programą liko teikti 2 gimnazijos ir 3 vidurinės mokyklos…

Kai pernai rudeniop derėjomės dėl 2012 m. biudžeto, Švietimo ir mokslo ministerija nė neužsiminė apie naujus normatyvus, kurie dabar mus verčia uždaryti visas vidurines mokyklas, – piktinosi Ignalinos meras. – Mokyklas žudo dvi blogybės: kaimo mokyklų 9–12 klasėms buvęs normatyvas – 15 vaikų – pakeistas į 20. Antra – naujas reikalavimas vidurinei mokyklai turėti ne mažiau kaip dvi 11-as klases…

Ignalinoje vidurinės mokyklos jau nėra – tik pagrindinė ir keturmetė gimnazija. Ši tikrai ne guminė ir neišsitemps. Gal ir būtų galima iš pagrindinės mokyklos daryti vidurinę ir suvežti vaikus iš Vidiškių, Daugėliškio ir Dūkšto. Bet iš ten arčiau Visaginas, ar tėvai norės – klausimas“, – svarstė B. Ropė…

Mūsų rajonas dėl vaikų sumažėjimo netenka 300 tūkst. litų, o dėl naujo normatyvo – net 600 tūkst. litų. Taip iš niekur nieko dingsta visas milijonas, – skaičiuoja meras. – Viešai aiškinama, kad visiems finansavimas mažinamas tik 5 proc., o kaimo mokyklos netenka visų 25 proc. Ką tai reiškia? Kaimas nebalsuoja už liberalus, kuriems atstovauja ministras, tai šekit – jums dovanėlė?..

Todėl Ignalina ir nusprendė netvirtinti pagal Vyriausybės įpareigojimą numatytų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planų 2012–2015 m. B. Ropės teigimu, panašios problemos užklupo apie 30 savivaldybių…

Jeigu uždarysime tas mokyklas, patys liksime kalti, todėl nusprendėme kovoti. Tikimės, kad prisijungs ir kitos kaimiškos savivaldybės, – vylėsi B. Ropė. – Kodėl vaikas nuo 8 klasės turi ieškoti mokslo už 20–45 km nuo namų? O gal toks valdžios požiūris, kad kaimo vaikams mokslo nereikia – tegu ūkininkauja, jei žemės turi. Kam čia mokytis – juk beraščius lengviau valdyti…

Meras apgailestavo, kad kaimo žmonės yra mažiau aktyvūs, todėl valdžia turi daugiau drąsos juos skriausti – juk neateis į Seimą ar ministeriją langų daužyti…

Juk mokykloms renovuoti išleisti milijonai, – primena B. Ropė. – Pavyzdžiui, Dūkšto vidurinei Ūkio ministerija skyrė 3 mln. litų. Mokykla kaip lėlytė – šilta, tvarkinga, ir vaikų darželį ten perkėlėme. O padarysime ten aštuonmetę – po poros metų teliks pradinė. O kas gero, kai vaikai į Visaginą nuvažiuos? Pasidarys miestelėnai, „žulikai“, sužinos, kas yra „žolytė“. Gaila…

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *