–  Mūsų įmonės darbuotojai yra išleidžiami kasmetinių atostogų, bet administracija atostoginių iš karto niekam nemoka, dažniausiai atostoginius gauname mėnesio pradžioje, nors kartais kai darbuotojas išeina atostogauti mėnesio pradžioje, atostoginiu tenka laukti ir iki kito mėnesio pradžios ir taip kasmet.
Buvau suplanavusi nuvažiuoti žiemą pailsėti į šiltus kraštus, tačiau atostoginiai jau beveik savaitę neišmokėti. Už kelionę sumokėjau iš sukauptų santaupų, tačiau kelionės išlaidoms pinigų neturiu. Kiek žinome, juos pagal įstatymą reikia išmokėti prieš atostogas, o gal įstatymai pasikeitė? Kur kreiptis, jei darbdavys ir toliau nemokės atostoginių?

Įmonės kolektyvas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 64-2569) 49 str. nustatyta, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Ši Konstitucijos nuostata yra būtina darbuotojo organizmo darbingumo funkcijoms atkurti ir visavertėms gyvenimo sąlygoms užtikrinti, todėl išleisdamas darbuotoją kasmetinėms atostogoms, darbdavys privalo nustatyta tvarka apmokėti už atostogų laiką.

KASMETINIŲ ATOSTOGŲ APMOKĖJIMO TVARKA

Kasmetinių atostogų apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau – DK) 176 str. Jame nustatyta, kad kasmetinių  atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse, o darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

Tai yra imperatyvi nuostata, todėl darbo sutarties šalys jos pakeisti negali, nes tai prieštarautų kasmetinių atostogų suteikimo paskirčiai. Pabrėžtina, kad ši atostogų apmokėjimo tvarka nesikeitė nuo pat DK įsigaliojimo dienos 2003 m. sausio 1 d.

ATOSTOGINIŲ LAIKU NEIŠMOKĖJIMO TEISINĖS PASEKMĖS

Tam, kad darbuotojai turėtų realią finansinę galimybę pasirengti ir tinkamai suplanuoti kasmetines atostogas (užsisakyti poilsinę kelionę, rezervuoti viešbutį ir pan.), DK suteikia garantiją šiems darbuotojams, nustatydamas pareigą darbdaviui, mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jei darbdavys neįvykdo šios pareigos ne dėl darbuotojo kaltės DK nustatytu laiku, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos pratęsiamos proporcingai tiek dienų, kiek buvo pavėluota sumokėti už kasmetines atostogas. Tokiu atveju kasmetinėms atostogoms prasitęsus, vidutinis darbo užmokestis darbuotojui mokamas už visą pratęstų kasmetinių atostogų laiką. Jei, kasmetinėms atostogoms pasibaigus, darbuotojas nepareiškia noro jas pratęsti iš karto, jos turi būti pridedamos prie nepanaudotų kasmetinių atostogų.

Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (šiuo atveju – atostoginiai), kartu su jomis darbuotojui išmokami nustatyto dydžio (0,06 proc. priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną) delspinigiai (DK 207 str.). Delspinigiai yra  skaičiuojami už tą laiką, kol su darbuotoju neatsiskaityta, bet ne vėliau, kaip iki darbo santykių darbovietėje pasibaigimo. Darbuotojo teisės gauti, o darbdavio pareigos mokėti šiuos delspinigius atsiradimas yra visų pirma neatskiriamai susijęs su darbo santykiais, todėl jei darbo sutartis pasibaigtų, tai neatima iš buvusio darbuotojo teisės reikalauti delspinigių. Dėl to ir delspinigiai už darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą yra tiesiogiai susiję su darbo santykiais ir pagal savo pobūdį priskirtini prie išmokų, susijusių su darbo santykiais.

Kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje gali būti numatytos darbuotojams palankesnės sąlygos. Darbo užmokesčio lėšos, panaudotos delspinigiams išmokėti, išieškomos iš kaltų dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų juridinių ar fizinių asmenų įstatymų nustatyta tvarka.

Delspinigiams iš darbo santykių išieškoti yra taikomas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, jeigu neturi būti taikomas kitas darbo įstatymas, nustatantis trumpesnį senaties terminą  delspinigiams išieškoti (DK 27 str.).

IŠVADA

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios.

Kadangi darbo įstatymai nesikeitė nuo pat 2003 m., todėl nepriklausomai nuo neišmokėjimo priežasties, jei darbdavys neįvykdo šios pareigos ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos pratęsiamos proporcingai tiek dienų, kiek buvo pavėluota sumokėti už kasmetines atostogas mokant vidutinį darbo užmokestį bei 0,06 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną.

Jei darbdavys šios pareigos nevykdo, eilės tvarka patartina kreiptis su reikalavimu darbdaviui, skundu Valstybinei darbo inspekcijai arba ieškiniu teismui.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.).

Dėl privačios teisinės konsultacijos galite registruotis telefonu 8~624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Laukiame Jūsų, mieli skaitytojai, klausimų!

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2012 m. vasario 11  d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, teisės literatūra ir teismų praktika. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.