Trečiadienį Šiūlėnų kaimo bendruomenė surengė iškilmingą popietę, skirtą gerai žinomo tautodailininko ne tik rajone, bet ir Lietuvoje – Teofilio Patiejūno septyniasdešimtmečio jubiliejaus ir Miko ir Kipro Petrauskų premijos skyrimo proga. Šiemet ji skirta šiam tautodailininkui už visą jo kūrybos kelią, taip pat ir už senųjų medžio drožybos tradicijų išsaugojimą ir lietuvių liaudies meno šakos – kryždirbystės, įtrauktos į UNESCO paveldo šedevrų sąrašą – puoselėjimą.

Į kultūros namų salę, papuoštą jo nutapytais paveikslais ir medžio drožiniais, susirinko gausus būrys jo meno gerbėjų ne tik iš jo gimtojo Pročiūnų, bet ir Šiūlėnų kaimų, kaip pat jo artimieji, giminaičiai. Iškilmėse dalyvavo rajono meras Bronis Ropė, savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Lisauskienė, Daugėliškio parapijos klebonas Jonas Kardelis, laikinasis seniūnas Gintautas Ruseckas, Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Irena Čeponienė, Stripeikių senovinės bitininkystės muziejaus įkūrėjas Bronius Kazlas, UAB „Pjūklininkas“ vadovas Petras Ivanovas, taip pat rajono žiniasklaidos atstovai.

Skambant nuotaikingoms melodijoms, kurias atliko populiarus Nijolės Misiūnaitės ir Vinco Kliūko duetas, šių iškilmių organizatorė Marijona Lukaševičienė apjuosė jubiliatą tautine juosta ir trumpai apžvelgė šio kuklaus, bet gabaus tautodailininko ilgametę kūrybą, kuri, prasidėjusi nuo ankstyvoje jaunystėje, tęsėsi Ignalinos kultūros namuose, buvusiame rajono Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate ir Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ji tęsiasi ir dabar, jau būnant pensijoje. Teofilis dar nesiskiria su skaptuku ir nuoširdžiu kalbėjimu su ąžuolu.

Pasak šios popietės vedėjos, Teofilis buvo pirmagimis Broniaus ir Liudvikos Patiejūnų sūnus, gimęs jau karo vėtroms siaučiant – 1942 m. vasario 11-ąją. Po ketverių metų pasaulin atėjo jo sesuo Ona, dar po dešimties – pagrandukė Eugenija. Teofilis per beveik pusšimtį kūrybos metų originaliais drožiniais Juodkrantėje yra papuošęs Raganų kalvą, Rokiškio r. Miliūnų ansamblį, Rumšiškių liaudies muziejų, net 25 skulptūras yra išdrožęs Stripeikiuose kuriantis Senovinės bitininkystės muziejui. Vien tik gimtuosiuose seniūnijos kaimuose puikuojasi 14 jo drožtų kryžių ar koplystulpių. Pernai per šv. Baltramiejaus atlaidus Kačergiškės bažnyčios šventoriuje buvo atidengta jo skulptūra, skirta 1931 m. sukilimo dalyviams.

Kiek jis yra išdrožęs įvairių suvenyrų ar medalių, kurie išsibarstė ne tik po Lietuvą, bet ir po buvusią Sovietų Sąjungą, Rusiją, jubiliatas nė pats negali jų suskaičiuoti. kiektodėl jo namuose yra susikaupę daugybė padėkos raštų ir įvairių dovanų. Popietės metu pasidžiaugta, kad šiemet T. Patiejūno kūryba susilaukė pelnyto įvertinimo – garbingos Miko ir Kipro Petrauskų premijos.

Garbingo jubiliejaus proga Teofilį nuoširdžiai pasveikino jaunesnės jo seserys Ona ir Eugenija su atžalomis. Džiaugėsi ir dėkojo už jo rankdarbius Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja I. Čeponinė ir bitininkystės muziejaus įkūrėjas B. Kazlas, Daugėliškio parapijos klebonas J. Kardelis, seniūnas Gintautas Ruseckas ir kiti kalbėję tautodailininko meno gerbėjai. UAB „Pjūklininkas“ vadovas P. Ivanovas, norėdamas bent iš dalies palengvinti jo darbą, jubiliatui įteikė benzopjūklą.

Aidint karštiems plojimais, rajono meras B. Ropė įteikė meistrui Miko ir Kipro Petrauskų premijos laureato diplomą, pažymėdamas, kad šis renginys yra prasmingas tuo, kad šios pagarbos jubiliatas už ilgametę kūrybą yra teisėtai nusipelnęs. Premijos skyrimo komisijai buvo pristatyti keturi kandidatai, bet daugiausia balsų surinko Šiūlėnų bendruomenės pateiktas kandidatas. Todėl ir rajono Taryba vieningai pritarė šiam pasiūlymui.

Kalbėjusi iš Šiūlėnų apylinkių kilusi rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja R. Lisauskienė sakė, kad ji nuo jaunų dienų pažinojo Teofilį Patiejūną, nuolat sekė šio talentingo menininko kūrybos kelią ir džiaugėsi kraštiečio sukurtais darbais. Pasak jos, būtų gerai, kad jis savo patirtį perduotų ir jaunesnei kartai, įsteigiant būrelį ar mokyklėlę.

Liaudies meistro T. Patiejūno šventę vainikavo kolektyvo „Mamba“ koncertas. Jubiliatui ir jo svečiams dovanoti šokiai – tokie pat aistringi kaip ir jo gyvenimas. Net kelias valandas užsitęsė popietė, skirta šio kuklaus ir talentingo medžio drožėjo bei tapytojo garbei, kuri vėliau dar tęsėsi ir prie bendro vaišių stalo.

Autoriaus nuotr.