Norite užsidirbti milijoną, o gal tik šiek tiek pasitaupyti būsto remontui ar vaikų studijoms? Manote, kad Lietuvoje viskas kuo toliau, tuo blogiau ir vieną dieną mus visus lyg tvanas paskandins KRIZĖ? O gal tik Jus ištiko asmeninė krizė? Lietuvoje jau nebematote šviesios perspektyvos? Jūs, mielas MI skaitytojau, esate įsitikinęs, kad ten, kur Jūsų nėra, pieno upės teka, o žolė, tarkim, Anglijoje žaliuoja žaliau? Jei taip, Jūs esate teisus ir jau galite pirkti bilietą į Didžiąją Britaniją, nes žolė čia tikrai visus metus žalia.

Pirmi pastebėjimai

Tai patvirtinti Jums gali bet kuris Jūsų pažįstamas ar giminaitis, kuris kantriai lenkia nugarą Didžiosios Britanijos fabrikuose ar laukuose, dažniausiai po 10–12 val. per parą, 6 dienas (arba naktis) per savaitę ir grįžta į gimtinę kas pusę metų maišeliu britaniškų svarų nešinas ir galvą išdidžiai iškėlęs, nes užsidirbo, ir labai sąžiningai, nė paskutinio prakaito lašo negailėdamas, angliškai pramoko, lenkiškai laisvai prakalbo, telefoną naujausią nusipirko ir vadinamojo „svieto“ truputėlį pamatė. Na, tuomet, kai nedirbo ir pavargęs nemiegojo. Todėl žmogus, paklaustas, kaip ten, pas anglus, sakosi neturįs ko labai įdomaus papasakoti, geriau, negu pas mus ir viskas. Darbo yra – vadinasi ir pinigų yra, pragyventi lengviau nei Lietuvoje, uždirbti ir susitaupyti – galima. Paskutinius jo žodžius išgirdę, visi draugai, giminės ar šeima užsimano padirbėti drauge ir grįžta į darbą. Žmogus jau ne vienas, o su sava šeima ir lietuviškais draugais. Lyg zebrų bandos Afrikos stepėse, buriasi ir vis gausėja lietuvių minios Anglijos gatvėse, o nuo jų nė per nago juodymą neatsilieka broliai latviai ir kaimynai lenkai (estai, matote, santūresni). Taip ir užtvindo Baltijos šalių atstovai britiškas gatves, kad jose tikrų anglų jau, kaip patys vietiniai sako, seniai nematyti (žinoma, prie šio potvynio prisideda ir rytiečiai, vietinių emigrantų vadinami „babajais“? Bet apie save jie tegul patys kalba, nes turbūt iš visų imigrantų geriausiai valdo anglų kalbą).

Tie, kurie Lietuvoje sąžiningai dirba, taip pat emigravusiems neabejingi. Sąžiningai juos linksniuoja ir jų pinigėlius skaičiuoja, vis manydami, kad pažįstamas ar šeimos narys užsienyje dangišką nektarą uosto, kurį jam ant lėkštelės vietiniai čiabuviai atneša. Kiti nuolat skundžiasi, kad pinigų uždirbti nepavyksta, bet į užsienį niekada nevažiuos, nes kaip gi Lietuvą mylimą paliksi. Statistika gi skelbia, kad iš Lietuvos kasmet mažiausiai po viena Ignaliną iškeliauja. Vieni kaltina valdžią, kiti emigrantų nesąmoningumą, o išvykstantys žmogeliai tegalvoja apie lengvesnį pinigėlį, apie sunkesnę piniginę ir apie tai, kaip vienu pirštų spragtelėjimu visos problemos išgaruoja. Jei Jūs jau matėte raudonų plytų angliškas gatves ir Jus šis straipsnis ėmė erzinti – toliau neskaitykite, nes čia nebus kalbama apie tuos protus, kurie nutekėjo, dirba kvalifikuotą darbą arba studijuoja užsienyje. Tačiau jei turite įdomios patirties, parašykite MI redakcijai, Jūsų patirtis tikrai bus naudinga vis dar laukiantiems savo skrydžio.

Pradžia

Jei jau susigundėte ir susidėjote lagaminus, jokiu būdu ant jų nesėdėkite ir nieko nelaukite, nes būtinai sulauksite kokio nors pasiūlymo iš lietuviškų puikios reputacijos firmų arba dar negirdėtų firmelių, kurios norės Jus įdarbinti už simbolinį maždaug 400 Lt arba 100 svarų mokestį. Dar apgyvendins ir darbą Jums suras. Žinoma, galima ir šiuo keliu į užsienius patraukti, tačiau tai labai rizikinga, nes pabandę teigia, kad į Angliją tikrai atveža (paprastai tiek ir kainuoja kelionė į šią šalį, jei važiuojama mikroautobusu arba perkamas bilietas į lėktuvą, neieškant akcijų), žinoma ir apgyvendina pas gerus pažįstamus, kurie jau prakutę, Anglijoje visą namą nuomojasi ir Jums mielai kambarį išnuomos. Pavojus – Jūs nežinote, kokiame būste teks gyventi ir su kokia kompanija? O liaudis šneka, kad būna visko, oi, visko… Darbą firma jums taip pat gali surasti – palydės Jus iki įdarbinimo agentūros, kuri tuo metu priiminėja žmones, pavyzdžiui, naujo sezono darbams laukuose. Pavojus: agentūroje Jūs užpildysite anketą ir Jums bus pasiūlyta laukti skambučio. Kaip žinia, nieks žmogaus taip nekankina, kaip laukimas…

Kitas kelias į naują pradžią – draugai arba šeimos nariai, kurie jau dirba ir gyvena Anglijoje. Jie tikrai suras būstą ir darbą vien tik todėl, kad jiems ant pečių nesėdėtumėte, tad savarankiškai gyventi svečioje šalyje pradėsite maždaug per savaitę nuo atvykimo.

Lagaminas ir transportas

Nepamirškite, Jūs vykstate dirbti ir dirbsite greičiausiai fabrike arba laukuose, tad ir drabužius rinkitės šiltus ir patogius, jie ypač pravers, kol gausite atlygį ir galėsite sau lesti įsigyti naujų drabužių. Bet kuriuo atveju sunku atsispirti garsių firmų sportinei aprangai, kuri čia labai pigi. Drabužiai Anglijoje apskritai pigūs, tad net uždirbdami minimumą, kartą į savaitę tikrai galėsite sau leisti įsigyti ką nors naujo ir gražaus, pasirinkimas taip pat didžiulis. Tas pats galioja maistui, kosmetikai ir kitiems kasdienio naudojimo dalykams. Dar labai svarbus momentas – klimatas. Didžiulio jo pokyčio nepajusite, tik maloniai nudžiugsite, kad Anglijoje gerokai šilčiau nei Lietuvoje. Šalčiausia šią žiemą buvo dvi naktis po minus 15 laipsnių Celsijaus. Čia pučia stiprus vėjas ir bet kuriuo momentu gali prapliupti lietus, kuris paprastai kiaurai permerkia per minutę.

Pasiekti Angliją galima dviem populiariausiais būdais: skristi lėktuvu arba važiuoti mikroautobusu. Skrydis trunka dažniausiai 2.40 val., kainuoja vidutiniškai 400 Lt. Šiuo atveju bagažas yra ribotas: 10 kg rankinio bagažo (to, kurį nešitės kartu į lėktuvo saloną) ir dar 20 kg bagažo (vidutinio dydžio kelioninis lagaminas). Kelionė mikroautobusu kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir lėktuvu, priklausomai nuo vežėjo. Privalumas toks, kad Jus pristatys į Jūsų pasirinktą miestą, o skrisdami lėktuvu, privalote suplanuoti, kaip iš oro uosto pasieksite Jums reikiamą vietą. Dar, keliaujant mikroautobusu, bagažo kiekis yra neribojamas ir bagažas nesveriamas, tačiau kelionės trukmė skaičiuojama ne valandomis, o paromis. Kelionė trunka nuo pusantros iki kelių parų, važiuojama dieną ir naktį, sustojant maždaug kas 5 val. Pasirinkus šią kelionę, pro mikroautobuso langus galėsite pamatyti visą Europą. Kelionės trūkumas – daugelis vežėjų, siekdami papildomai užsidirbti, be keleivių dar veža siuntinius į įvairius Europos miestus. Ši paslauga nebrangi ir labai naudinga – galima atsiųsti dovanų į Lietuvą arba išsiųsti užsienyje dirbantiems giminaičiams didžiulį siuntinį. Šia paslauga taip pat galima pasinaudoti ir iškeliaujant dirbti į kitą šalį – tiesiog sudėti lagaminus į mikroautobusą, pačiam išskristi lėktuvu. Kol bagažas pasieks Jūsų kiemą, Jūs jau būsite atvykęs ir spėjęs po kelionės pailsėti, beje, tai kainuos pigiau nei lėktuvo bagažo mokestis. Mikroautobuso keleiviams ši vežėjų teikiama paslauga prailgina kelionę, nes siekdami kuo operatyviau perduoti siuntinius, vežėjai užsuka į kiekvieną Europos miestą, į kurį siuntinys adresuotas, stovi laukdami, kol ateis adresatas. Pavyzdžiui, gali tekti šešias valandas paklajoti po Briuselį, ieškant kokios nors gatvelės ir joje siuntinuko lūkuriuojančios damos, nors per tą laiką buvo galima gerokai priartėti prie svajonių šalies. Dar nereikėtų pamiršti apie fizinį patogumą. „Mikruškė“ yra mažas autobusiukas su daugybe sėdynių, tad viltis, kad kelionė bus labai patogi, nederėtų. Pigiausi skrydžiai didelio patogumo taip pat negarantuoja, bet bent jau trunka tik kelias valandas ir patiriamas diskomfortas maždaug toks pats, kaip važiuojant tarpmiestiniu autobusu maršrutu Vilnius–Ignalina.

Būstas

Pirmą sykį atsidūrus Anglijoje, Jus ištiks lengvas realybės šokas. Visi namai (esama ir retų išimčių) raudonų plytų ir labai seni, juk Anglija – sena šalis, kurios nieks taip stipriai, kaip mūsų Europos, per karus negriovė. Atrodo jie maždaug taip, kaip ir angliškuose filmuose. Didžiulės virtuvės, dideli kiemai, vadinami garden’ais. Paprastai jie dviaukščiai, miestų centruose esama ir daugiabučių triaukščių, keturaukščių. Kadangi tokiuose namuose esti keli vonios kambariai, 2–3 miegamieji, keli mažesni kambariukai ir didžiulė svetainė, vadinama TV-room’u arba sitting’u. Kuo pastarųjų kambarių skaičius didesnis, tuo namas didesnis ir, savaime aišku, nuomininkų daugiau. Nuomojami apskritai visi kambariai. Nuomos kaina vienam žmogui nuo 50 iki 70 svarų kas savaitę. Nuoma mokama už žmogų, o ne už kambarį. Tad dvivietis kambarys kainuos dvigubai. Viename name gyventi susirenka įvairios tautos. Kadangi virtuvės ir svetainės – bendro naudojimo kambariai, čia Jūs galite sutikti kaimyną portugalą, tris lenkus, du latvius ir dar keletą lietuvių. Viename name gyvena maždaug nuo penkių iki dešimties žmonių, tad nuobodžiauti tikrai neteks.

Pirmasis būstas dažniausiai būna pats pigiausias ir nepatogus. Bėgant laikui, jį pakeisti labai nesudėtinga, nes vykstant nuolatiniam žmonių judėjimui (vieni atvažiuoja, kiti išvažiuoja) rasti gyvenamąjį plotą paprasta. Daugybė skelbimų kabo lietuviškų, lenkiškų, latviškų prekių parduotuvėse (jų taip pat Anglijoje, kaip ir imigrantų, gausybė), o dar paprastesnis būdas – pasiklausti bendradarbių, kurie tikrai viską žino. Jei gyvenate Londone ar kitame Anglijos didmiestyje, būtina ieškotis būsto kuo arčiau darbo vietos ir visuomeninio transporto stotelės, iš kurios važiuojate į darbą, nes kitaip kelionė gali nuo valandos prailgti iki dviejų–trijų, nes teks persėsti arba pasėdėti kamščiuose.

Daugelis nustemba, kad angliški namai be pamatų. Tiesiog pastatyti ant žemės, viengubi langai ir plonos sienos. Būtinai pasidomėkite, kokiu būdu šildomas namas. Jei iš Jūsų prašo nedidelės nuomos ir neprašo papildomo užmokesčio už elektrą, vandenį ir dujas, tikėtina, kad atšalus orams teks šalti, nes šildys tik simboliškai. Jei reiks mokėti už suvartotą energiją, nepamirškite, kad gyvenate būryje, o būrio suvartojamos energijos mastai dideli ir nevaldomi, tad ir Jus pasieksiančios sąskaitos gali sugraudinti. Patartina būsto ieškotis neskubant. O kol neturite kassavaitinių pajamų ir Jus tenkinančio darbo, gali tekti pasitenkinti, kad ir ne pačiu patogiausiu, bet pigiausiu būstu.

Darbas

Darbas – Jūsų tikslas. Rasti darbą Anglijoje nesudėtinga. Galima ieškoti per draugus, kurie jau dirba ir žino, ar jų darbovietėje netrūksta darbininkų, o pats tiesiausias būdas pradėti karjerą – kreiptis į įdarbinimo agentūrą. Lietuvoje žodis agentūra daugeliui asocijuojasi su gauja niekšų, siekiančių už abejotiną pasiūlymą išlupti paskutinius žmogelio pinigus. Anglijoje tai oficialios įstaigos, be atlygio padedančios žmonėms susirasti darbo. Jų veikimo principas maždaug toks. Daugelis imigrantų ieško nekvalifikuoto arba sezoninio darbo, o tokie darbininkai labai paklausūs fabrikuose bei žemės ūkyje. Agentūra „surenka“ ieškančius darbo ir nukreipia į fabriką ar kitą darbo vietą. Kadangi agentūros betarpiškai bendrauja su darbą suteikiančiomis įmonėmis, nuolat iš jų gauna vadinamuosius „užsakymus“, kiek žmonių ir kuriam laikui reikia. Kreipiantis į agentūrą, užtenka turėti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą. Nors Anglijoje anglų kalba yra privaloma ir jos mokėjimas atveria duris į geresnio darbo paieškas, atvykus pirmą kartą, agentūroje jos gali neprireikti, nes darbuotojai dažniausiai su kiekvienu kalba jo gimtąja kalba. Agentūroje užpildoma anketa ir belieka laukti telefono skambučio. Pageidautina apsilankyti ne vienoje, o bent jau dešimtyje agentūrų (jų kiekviename mieste ar mietelyje labai daug) ir per savaitę Jums būtinai paskambins ir pasiūlys darbą. Pradinis užmokestis – nuo 6 svarų (apie 24 Lt) už valandą ir varijuoja priklausomai darbo vietos, pamainos, darbo pobūdžio ir pan. Puikiai dirbant ir įtinkant darbdaviui, Jums gali būti pasiūlytas kontraktas iš tiesioginio darbdavio, kurį būtinai pasirašykite, tuomet Jums nebeteks naudotis agentūros tarpininkavimu bei gausite šiek tiek didesnį atlygį.

Dokumentai

Saugokite savo asmens dokumentus. Pradėjus dirbti, privalote atsidaryti kuriame nors vietiniame banke sąskaitą, nes kitaip atlygį gausite čekiu, kurio išgryninimas taip pat kainuoja. Tam, kad atsidarytumėte banko sąskaitą, privalote kreipti į banką ir turėti su savimi asmens tapatybės dokumentą, oficialų Jums adresuotą laišką Jūsų gyvenamuoju adresu (dažniausiai tai būna bendradarbiavimo sutartis, atsiųsta įdarbinančios agentūros) bei raštišką patvirtinimą, adresuotą bankui iš Jus įdarbinančios agentūros. Pateikę šiuos dokumentus, Jūs užpildote prašymą atsidaryti sąskaitą, per kelias dienas gaunate iš banko laišką, patvirtinantį, kad sąskaita atidaryta ir dar vieną anketą, kurią pildote, norėdami gauti banko kortelę. Ji pasiekia Jus maždaug per savaitę. Ši procedūra reikalauja daug kantrybės, bet, deja, Anglija yra ta šalis, kurioje daugelis reikalų sprendžiami telefonu ir susirašant laiškais. Rinkite ir saugokite visus laiškus, atsiųstus Jums oficialių institucijų.

Kitas labai svarbus dalykas pradėjus dirbti – National Insurance Number gavimas. Tai unikalus asmens numeris, prilygstantis Lietuvos asmens socialinio draudimo numeriui, kuris Jūs padaro pilnateisiu Anglijos darbuotoju ir garantuoja tam tikras socialines garantijas, valstybės paramą, nemokamą gydymą ir pan. Jei Jus įdarbinusi agentūra neorganizuoja šio numerio gavimo procedūros, privalote kreipti į vietinį Job Centre (kažkas panašaus į mūsų Darbo biržą), kuriame užpildysite anketą ir dalyvausite interviu su darbuotoju, kuris įsitikins Jūsų tapatybės tikrumu, užduodamas keletą paprastų klausimų. Po to per savaitę gausite laišką, kuriame ir bus nurodytas Jūsų numeris. Kreipiantis šio numerio, kaip ir bendraujant su daugeliu valstybinių įstaigų, būtini asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Turėdami Insurance Number, netekę darbo galite kreiptis dėl vienkartinės išmokos arba kitokios finansinės paramos. Tai vienas iš Jūsų tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurį taip pat privalu pateikti darbdaviui. Kiekviena šalis turi savą sistemą, tad dirbdami ir gyvendami svetimoje šalyje, palaipsniui susiduriate su įvairiomis situacijomis, kitais reikalais bei įvairiais dokumentais. Pradžių pradžiai svarbiausia susitvarkyti minėtus reikalus ir būtinai įsigyti vietinio ryšio telefono kortelę.

Rimtai susidomėjusiems, siūloma pasidomėti šalies socialine, ekonomine sistemomis. Daugybę darbo pasiūlymų bei patarimų galima rasti internete. Gan išsamią informaciją pateikiančios svetainės: www.anglija.lt, www.emigravimas.lt

Kalba ir žmonės

Savaime suprantama, kad Anglijoje gyvena anglai ir kalbama angliškai, tačiau kyla pavojus to net nepastebėti. Lenkai kalba lenkiškai ir angliškai (priklausomai nuo jų amžiaus), lietuviai su lenkais kalba lenkiškai, su latviais – rusiškai. Latviai dažniausiai net tarpusavyje kalba rusiškai ir nemoka lenkiškai, tad su lenkais beveik nesusikalba. Angliškai laisvai imigrantai nekalba. Egzistuoja daugybė firmų, už atitinkamą atlygį padedančių susitvarkyti dokumentus ir vertėjaujančių įvairiuose situacijose. Tačiau, jei bent jau mokykloje mokinotės anglų kalbos, kreiptis į tokias firmas nėra reikalo, nes tam, kad gauti minėtus dokumentus, gilių anglų kalbos žinių nereikia. Absurdiška, bet anglų kalbos pramokti taip pat mažai galimybių, jei nebendraujama su anglais. Ar anglai draugiški? Ar mes būtume draugiški, jei 60 proc. Ignalinos gyventojų būtų kinai, turkai ar pakistaniečiai, atvažiavę trumpai padirbėti ir pamiršę, kad reikia grįžti namo?

P. S. Šis straipsnis skirtas žmonėms, norintiems pabandyti išvykti ir padirbėti Anglijoje, kurie niekada nevyko į užsienį ir mano, kad ten ras tai, ko nepametė.

Rašinys neskirtas studijuojantiems, dirbantiems kvalifikuotą darbą specialistams bei ieškantiems nuotykių klajūnams.

Anglų kalbos kursai vaikams ir suaugusiems intellectus.lt