Šis vasaris ir visi metai bus viena para ilgesni. Tad šiųmetis vasaris baigiasi ne šiandien, o rytoj – 29-ąją mėnesio dieną. Keliamieji metai atsirado prieš 4,6 tūkst. metų. Tuomet Aleksandrijos astronomai pastebėjo, kad Žemė apsisuka aplink Saulę ne lygiai per 365 dienas, o per 365 dienas ir 6 valandas. Taigi, per 4-erius metus susidaro papildoma para. Romos imperatorius Gajus Julijus Cezaris įsakė pažymėti tai kalendoriuje. Papildoma para, atsirandanti kas 4-eri metai, buvo „prilipdyta“ prie trumpiausio metų mėnesio vasario, vadovaujantis elementaria logika: ilginti kitų mėnesių tiesiog nebebuvo verta.
Gimę vasario 29-ąją keblumų nejaučia
Vasario 29-ąją gimę žmonės turi vieną ypatybę, kurios neturi visi kiti – jų gimtadienis būna tik kas ketveri metai. Pabandėme surasti žmonių, gimusių tą dieną. Gyventojų registras „išmetė“, kad rajone tokių yra beveik dvidešimt. Pusė jų gyvena Ignalinoje, kiti – Ignalinos, Dūkšto, Mielagėnų, Rimšės, Daugėliškio, Vidiškių seniūnijų kaimuose. Vyriausiems jau daugiau nei septyniasdešimt, jauniausieji tądien gimę 2000 m. Kelis ignaliniečius, gimusius vasario 29-ąją, pakalbinome, smalsavome, ar jiems tai sukelia kokių nepatogumų, kaip jie švenčia savo gimtadienius?
Advokatas Romanas Bareika:
– Paradoksalu, kad pasaulį išvydau prieš 68-erius, o teisėtą gimtadienį rytoj pažymėsiu tik 17 kartą. Ši jaunatviška būsena neapleidžia iki šiol, nes matyt dinamiškas gyvenimas, darbas bei kasdieniniai rūpesčiai mane užgrūdino, todėl dar nejaučiu prabėgusių metų naštos ir nelaukiu senatvės. O šeima ir draugai visuomet prisimena, kad man likimas iškrėtė tokį pokštą, todėl kasmet dar prieš vasario 29-ąją mane pasveikina su gimtadieniu. Beje, vasario 29-ąją yra gimęs ir mano anūkas Aurimas.
Medikė Bronislava Žuromskienė:
– Man rytoj bus ypač ženkli diena, nes teks pažymėti ne tik 60-ties metų jubiliejų, bet ir 40-ąsias savarankiško darbo metines, pagaliau ir tikrąjį gimtadienį. Kelintą kartą jį švęsiu teisėtą, tiesiog neskaičiavau, turbūt penkioliktą. Sūnus Marius net yra pajuokavęs: kaip aš, „nepilnametė“, suspėjau pagimdyti ne tik jį, bet ir dar dvi sesutes – Irmą bei Daivą. Jaunystėje, kai dar dalyvavau šokių kolektyve, jo nariai, norėdami pažymėti mano gimtadienį, vis klausdavo, kada iš tikrųjų esu gimusi, todėl kartą net pasą parodžiau, jog tikrąjį gimtadienį švenčiu tik kas ketveri metai. Dėl darbinio jubiliejaus panašių atvejų nepasitaikė.
Kvalifikuota medicinos sesele, kaip anksčiau vadino, tapau dar 1972 m., baigusi Utenos medicinos mokyklą. Kol gyvenau Vidiškėse, teko kurį laiką dirbti vietos vaikų darželyje, o vėliau, su šeima persikėlus į Ignaliną, tęsiau savarankišką darbą Ignalinos poliklinikoje, ligoninėje, o dabar slaugytoja dirbu Ignalinos sveikatos centre. Tiesiog nepajutau, kad jau keturiasdešimt metų nesiskiriu su baltu medikės chalatu ir tapau tarp savo bendradarbių veterane. Per tuos metus patyriau daug įvairių nuotykių, iš pacientų susilaukiau daug nuoširdžių padėkos žodžių. Nė vienas iš trijų atžalų nepasekė mano pėdomis, o pasirinko kitokias profesijas. Gal tai ir gerai, nes mediko profesija nėra lengva, bet reikalinga ir gerbtina.
Būsimas virėjas Aurimas Dimbelis:
– Aš jau trečius metus mokausi Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre, šiemet mokslą baigsiu, tapdamas profesionaliu virėju. Ši profesija man nuo jaunų dienų buvo patraukli, todėl Ignalinos gimnazijoje baigęs dešimt klasių, nedvejodamas ją ir pasirinkau. Praktiką atlikau „Žuvėdros“ restorane, todėl tikiuosi, kad čia ir teks dirbti. Šiemet tikrąjį gimtadienį švęsiu penktą kartą, nors bendraamžiai gerai žino, kada esu gimęs, ir vaiku nevadina. Vasario 29-ąją yra gimęs ir mano senelis R. Bareika, todėl šįkart, matyt, dvidešimtmetį teks švęsti kartu.
Ignalinietė Rima Gasparavičienė:
– Jokių keblumų dėl gimimo dienos nejaučiu. Vyras kartais pajuokauja, kad išlaidų mažiau, kai gimtadienis tik kas ketvirti metai. Iš tikrųjų, tai gimtadienį švenčiame kasmet: tikrąjį tik vasario 29-ąją, o kitais metais artimieji ir draugai pasveikina įvairiai – ir dar vasarį, ir jau kovą. Žodžiu – gimtadienį švenčiu savaitę prieš, ir savaitę po tariamos dienos (juokiasi). Mama pasakojo, kad kai mane gimdė, neprašė medikų dokumentuose keisti dienos. Gimiau dieną, tad vargu ir prašant ar kas būtų pasikeitę. Tuomet kitos kartu gimdę moterys prašė – jei pagimdytų vakare, arčiau vidurnakčio, gimimo dieną rašytų kovo 1-ąją.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!