Tikrai, kiek žmonių – tiek nuomonių. Štai vieni mano, kad mėšlą į laukus galima vežti dar sniegui nenutirpus, nes paskui gali kiti darbai susitrukdyti. O kiti įsitikinę, kad reikia palaukti tikro pavasario, nes tirpstančio sniego vanduo vertingas medžiagas išplauna.

Kažin, ar politikoje šis pavyzdys tinka? Kada, kiek laiko likus iki rinkimų, reikia pradėti rinkimų kampaniją, kurios esmę pas mus, Lietuvoje, galima būtų apibūdinti labai trumpai: derk ant kitų, kiek tik gali, ir dar truputį.

Visai teisingas būtų teiginys, kad visos partijos yra šitokio dergimo nusipelniusios…

Labai atsiprašau, ne visai teisingas. Yra partijų, apie kurias šito nepasakysi. Na, už ką būtų galima dergti, sakysim, Kristinos Brazauskienės partiją? Arba Vladimiro Romanovo? Jos iki šiol nieko blogo nepadarė.

Beje, tos partijos (atsiprašau, kad neparašau jų pavadinimų, neprisimenu jų ir neketinu tokių niekų sau į galvą kimšti) nepadarė ir nieko gero, ir veikiausiai nepadarys. Bet juk nemaža dalis mūsų rinkėjų kaip galvoja: visi tie, kuriuos iki šiol rinkome, blogi, reikia rinkti naujus, tie mus pamaitins ir aprengs.

Prisimenate, Naujoji sąjunga atsirado, sakė – nusipelnėme gyventi geriau. Jie tikrai dabar gyvena geriau, kaip ir žadėjo, juk nesakė, kad mes nusipelnėme gyventi geriau – tik jie.

Dar – prieš ketverius metus – atsirado Tautos prisikėlimo partija, kuri irgi triukšmingai pateko į Seimą. Šie buvo šiek tiek sąžiningesni, nežadėjo, kad mums bus geriau, sakė, kad mums su jais bus linksma. Ir iki šiol jie mus linksmina.

O kai šios dvi politinės „jėgos“ nusistekeno – prie kitų prisišliejo. Paulauskininkai nuėjo pas darbiečius, valinskininkus priglaudė Liberalų ir centro sąjunga. Sutapo šių politikų pažiūros? Ką jūs, gerbiamieji, kokios pažiūros, tiesiog norisi būti arčiau lovio. Juk kol žadama kitus pamaitinti ir aprengti, patiems sočiai ėsti reikia.

Kita vertus, kaip mus pamaitinsi ir aprengsi, jeigu patys dirbti tingime? Jau nekalbu apie tai, kad dirbantieji pas mus turi krūvą dykaduonių išmaitinti. Ir tai dar tuo metu, kai pagal darbo našumą Lietuva yra, švelniai tariant, Europos užpakalyje. Atrodo, prasčiau už mus dirba tik Rumunijos čigonai. Bet užtat atlyginimų norime kaip Anglijoje ar Norvegijoje. Beje, o kainų kaip Norvegijoje nenorime – kai alaus bokalas per pusšimtį litų kainuoja?

Žinoma, kad nenorime. Užtat algų reikalauti mokame. Štai mokytojai nepatenkinti, kad sumažėjus mokinių – ir atitinkamai darbo krūviui – jų atlyginimai mažėja. Kaip manote, ką darytų Darbo partijos vedlys Viktoras Uspaskich (buvo Uspaskichas, dabar pasidarė tikras rusas, koks, žinoma, ir anksčiau buvo), jeigu jo bendrovėse darbininkams darbo pritrūktų – mokėtų visiems tiek pat, kiek ir anksčiau, ar dalį atleistų? Na, sakysim, yra norma: pagaminti 18 indelių agurkų. O jeigu agurkų liko tik tiek, kad kiekvienam po 18 indelių nebeišeina, ką daryti?

Kadangi darbininkams Uspaskich moka iš savo kišenės, dalį jų atleistų. O mokytojams, kuriems po 18 valandų (pamokų) nebeišeina, mokama iš svetimos, iš valstybės kišenės, todėl politiškai teisinga yra ginti juos, užuot pasiūlius dalį jų atleisti. O, tarp mūsų kalbant, reikėtų, bent jau tuos, kurie įsitikinę, kad aukštoji juos visko išmokė, ir dabar iki pensijos jiems mokytis nereikės. Taip manantis, mokytis nenorintis mokytojas – joks mokytojas, tik prastas amatininkas. Už tokį Žemdirbys tikrai aukščiau.

Bet juk mes apie blogas partijas, nes gerų partijų nėra. Štai V. Romanovo partija, sakoma, remiasi rusišku kapitalu. O V. Uspaskich koks kapitalas? Kas gali paneigti, kad jis rusiškomis dujomis nekvepia? Arba – kas gali paneigti, kad Rolandui Paksui turtai ne iš Tiumenės srities atitekėjo? O  Kazimieros Prunskienės koks kapitalas? O Algirdo Paleckio?

Nėra gerų partijų, yra tik geri rinkėjai, kurie pasirengę išrinkti… Ką? Tokius, kurie priverstų dirbti? Pas mus demokratija, socialinė rūpyba ir kitas mėšlas. O, ko gero, dalis laukų šiemet liks nepatręšta. Lietuvoje bedarbių daug, bet net laukus dirbti nėra kam.