Skip to content

Tik šimtas mokyklinių žingsnių beliko…

MI informacija

Sunku šiandien surasti žodį, taikliausiai apibūdinantį dvyliktokų dienas mokykloje. Vienos buvo ilgos, kitos – nuobodžios, bet buvo tokių dienų, kurios praėjo tarsi nepakartojama akimirka. Šiandien jiems, 17 merginų ir vaikinų, liko tik šimtas dienų, šimtas žingsnių iki atsisveikinimo su mokykla, iki išėjimo į kitą gyvenimo atkarpą.Dabar jau laikas skaičiuos sekundes, minutes, valandas, ir suspaus širdį nerimas, kad daug ko nesuspėji, nes nuo šiandien jau nieko nepaliksi rytdienai.

Tai jiems, mokyklos šeimininkams, praėjusį penktadienį kalbėjo vienuoliktokai, surengę šimtadienio šventę, kuri vyko dvylikos žvaigždučių viešbutyje „Daugėliškis“, nes šiame XX a. pastate duris atvėrė apartamentai, skirti ilgalaikiam (12 metų) ir trumpalaikiam (100 dienų) dvyliktokų gyvenimui. Keliaudami koridorių labirintais, abiturientai atliko įvairias užduotis: profesijų taurėje bandė nuspėti savo ateitį, dėliojo vienuoliktokų palinkėjimą, miklino kojytes sporto salėje, net nemirksėdami gesino „gaisrą“, gerdami gyvybei „pavojingus“ gėrimus, dainavo, važinėjo paspirtukais, tikrino gimtosios kalbos ir matematikos žinias. Pokylių salėje kiekvienas abiturientas buvo apdovanotas už savo išskirtines savybes. Dėl pusatestačių reikėjo paplušėti, įrodyti, kad jie gabūs sportui, šokiams, muzikai, pasižymi loginiu mąstymu, turintys ekstrasensams būdingų savybių, sugebantys stilingai sutvarkyti bendraklasį. Vienuoliktokai surengė teatralizuotą pusatestačių įteikimo ceremoniją. Juos abiturientams įteikė įžymybės, „viešbučio“ garbingi svečiai, mokytojai: kiečiausia administracija, karalienė Elžbieta, arabų šeichas su žavingomis palydovėmis, indė su tarnu, 17 indėnų vadė, Margaret Tečer, Meksikos teleserialų žvaigždė V. Kastro. Žiūrovai nuolat prapliupdavo juoku.

12 klasės auklėtojai A. Remeškevičienei ir linksma, ir truputį liūdna. Gera buvo klasė. Paskutiniais metais labai susidraugavo. Auklėtoja kalba buvo, nes kiek čia beliko… Išeis… Gerumo, pagarbos, draugiškumo juos mokė. Ir mokykloje, ir išvykose, ir žygiuose – visur su jais kartu būdavo. Reikėdavo organizuoti renginį, klasės pasirodymą – nebuvo abejingų. Už klasės, mokyklos garbę – kalnu stos.

„Dvylikos metų kelionė po žinių ir mokslo šalį eina į pabaigą. Liko šimtas dienų. Per šias dienas jūs dar galite parašyti savo gražiausią rašinį, išnagrinėti labai svarbų dokumentą, išmokti fizikos formulę… Jūs dar turite laiko atsiprašyti klasės draugo, padėkoti mokytojams, apkabinti tėvus už begalinį rūpestį“, – kalbėjo vienuoliktokai.

Būsimi žemės ūkio specialistai, žurnalistai, mokslininkai, mokytojai… Tą popietę jie dar buvo vaikai. Jiems dar liko šimtas dienų…

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *