– Gyvenau su sugyventiniu apie 10 metų jam priklausančiame name Ignalinos rajone. Namas buvo įgytas sugyventinio, dar prieš mums pradėjus gyventi kartu. Savo gyvenimo kartu niekur nebuvome registravę, jokių sutarčių nepasirašinėjome. Prieš kelis mėnesius sugyventinis mirė. Likau šiame name gyventi viena. Sugyventinis dar turi brolį, vaikų ar kitų giminių neturi. Ar aš galėčiau šį namą paveldėti? Ar sugyventinio brolis turi teisę paveldėti šį namą?

L. Tverečiaus sen.

ATSAKYMAS

KAS YRA SUGYVENTINIAI?

Bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos reglamentuoja LR civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – CK) III knygos VI dalies XV skyrius.

Pagal CK 3.229 str. sugyventiniais laikomi vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip 1 metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.

KAS YRA LAIKOMA SUGYVENTINIŲ TURTU?

CK 3.230 str. nustatyta, kad turtas pripažįstamas sugyventinių, jeigu sugyventiniai šį turtą bendrai įgijo ir bendrai naudoja. Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jeigu sugyventiniai nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo.

SUGYVENTINIAMS TAIKOMŲ NORMŲ GALIOJIMAS

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 28 str. nustatyta, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos (t. y. aptartos šiame straipsnyje) dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.

Iki šiol sugyventinių statuso įregistruoti buvo neįmanoma, nes nėra sukurta partneristės (sugyventinių) registravimo tvarka, todėl sugyventinių statusą reglamentuojančios nuostatos praktiškai nėra įgyvendinamos.

IŠVADA

Kadangi pagal šiandien Lietuvoje galiojančią tvarką nebuvo galimybės įregistruoti partnerystę, todėl šioje situacijoje sugyventiniai savo partnerystės neturėjo galimybės registruoti ir kartu gyvenantiems asmenims negali būti taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios sugyventinių turtines teises.

Nors šioje situacijoje pora gyveno apie 10 metų kartu, tačiau mirus sugyventiniui ir pasibaigus gyvenimui kartu, vienas sugyventinis negali paveldėti kito sugyventinio nuosavybės teise priklausančio turto, išskyrus atvejį, jei būtų paliktas testamentas. Nesant testamento, namą turėtų paveldėti sugyventinio brolis, kuris yra 4 eilės paveldėtojas pagal įstatymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nesusituokusių porų atveju turtas gali būti dalijamas ne pagal CK III knygos XV skyriaus nuostatas, bet pagal CK IV knygą „Daiktinės teisės“ nuostatas. Kitaip sakant, tokiu atveju reikėtų įrodyti savo „indėlį“ į įgytą turtą (pavyzdžiui, iš kieno ir už kiek lėšų buvo pirktas konkretus daiktas, pagerintas ar pan.). Taigi tokiu atveju jų turtas galėtų būti dalijamas pagal dalinės nuosavybės taisykles.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.).

Dėl privačios teisinės konsultacijos galite registruotis telefonu 8~624 83 459. Anonimiškumas garantuojamas.

Laukiame Jūsų, mieli skaitytojai, klausimų!

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2012 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.