Šiemet sukanka 100 metų, kai 1912 m. naktį iš balandžio 14 į 15 d. šiaurės Atlante, susidūręs su ledkalniu, paskendo tuomet nepaskandinamu vadintas „Titaniko“ laivas. Žuvo apie 1500 žmonių. Tik dabar, praėjus visam amžiui, viešumon iškilo žinia, kad „Titaniku“ į Ameriką tuomet plaukė ir žuvo trys lietuviai.

Daugiausia informacijos yra išlikę apie kunigą Juozą Montvilą, plaukusį „Titaniku“ ir nelaimės akivaizdoje iki paskutinės minutės klausiusį pasmerktųjų išpažinčių. Tačiau daug mažiau kas žino dramatišką jo gyvenimo istoriją, priežastis, paskatinusias emigruoti iš Lietuvos, jo šeimos narių likimą, atidėtą skelbimo Palaimintuoju bylą.

Ne lietuviai, o užsieniečiai yra sukaupę informacijos apie antrą „Titaniko“ keleivį – 22-ejų žydą šaltkalvį Eliezerą Gilinskį iš Ignalinos. Jis, pasakojama, galėjęs net priklausyti prabangiausio to meto laivo įgulai. Trečiojo keleivio – Simo Baniulio – kelionės aplinkybės yra keisčiausios ir paslaptingiausios. Įdomu, kad 1912 m. balandžio 14-osios nakties įvykiuose dalyvavo ir ketvirtas lietuvis, pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas, kuris laivu „Birma“ plaukė „Titanikui“ į pagalbą.

Mus, žinoma, labiausiai domina šaltkalvis iš Ignalinos E. Gilinsky. Turimomis žiniomis, jis Lietuvą paliko dėl nenoro tarnauti caro Rusijos kariuomenėje. Už vengimą jis buvo persekiojamas, slapstėsi. Išvyko pas brolį į Pietų Velsą (Didžioji Britanija), o po to išplaukė į Ameriką.

E. Gilinskio, įsigijusio trečios klasės „Titaniko“ bilietą už 8 svarus sterlingų, palaikai į Halifaksą, kaip kitų ištrauktųjų nuskendusio laivo aukų nebuvo nuplukdyti, o palaidoti jūroje. Pasiruošęs pargabenti į krantą kiek įmanoma daugiau „Titaniko“ aukų, atplaukęs laivas katastrofos vietoje buvo prikrautas medinių karstų ir 100 tonų ledo. Kartu su įgula keliavo ir kapelionas. Jo paslaugų prireikė, kai, pristigus balzamavimo skysčio, buvo nuspręsta dalį ištrauktųjų – iš viso 116 kūnų (daugiausia trečios klasės keleivių ir „Titaniko“ įgulos narių) − palaidoti jūroje. Kiti buvo pargabenti į krantą ir palaidoti Halifakso kapinėse. Tad E. Gilinskio amžinojo poilsio vieta – kartu su „Titaniku“, Atlanto vandenyne maždaug 3,8 km gylio gelmėje. Jo tėvams į Ignaliną buvo nusiųsta laivų kompanijos, kuriai priklausė „Titanikas“, skirta 130 svarų sterlingų kompensacija.

Plačiau apie šią istoriją – penktadienį.