Skip to content

Darbietiškas ūkiškumas

MI informacija

Galų gale sulaukėme – Ignaliną aplankė Darbo partijos pasiuntiniai. Paties didžiausio lietuvių tautos gelbėtojo Viktoro Uspaskich nebuvo, užtat kita viršūnėlė (negi išrūgas vadinsi grietinėle) malonėjo atvažiuoti. Žinoma, kalbėjo apie tai, kaip gerai bus po rinkimų, jeigu tauta į valdžią išrinks darbiečius.

Šiaip jau rinkiminiai pažadai buvo gana migloti – na, bus geriau, ir viskas, nes dabartinė valdžia daro blogai, o jie darys geriau. Pakels, išvystys, ūkiškiau naudos, bedarbiams duos darbo. Gerai dar, kad nepasakė: privers bedarbius dirbti.

Bet vieną dalyką (kas norėjo) aiškiai suprato: kai darbiečiai ateis į valdžią, valdžios vyrai galės gerti. Dabar negali, o paskui galės. Pati seimūnė Loreta Graužinienė teisino kaimyninio rajono merą V. Vigelį, sakydama, kad girtavimas jam darbe nepadaro žalos, ir apskritai, nėra ko čia prie žmogaus kibti, nes ir pačios L. Graužinienės vyras neretai išgeria, bet Loreta vis viena jį myli. Žodžiu, gėrimas darbui, bent jau darbiečių, netrukdo.

Dar vieną mūsų gelbėtojų pažadą dera paminėti. Toks darbietis, buvęs europarlamentaras Šarūnas Birutis, kuris žada dalyvauti Seimo rinkimuose vienmandatėje Ignalinos-Švenčionių rinkimų apygardoje, žadėjo, kad minimalus atlyginimas, jam atsidūrus valdžioje, išaugs iki pusantro tūkstančio litų.

Nešnekėsiu apie tai, kad darbdavys, mokėdamas pusantro tūkstančio litų atlyginimą, dar beveik tiek pat turi sumokėti valstybei, taigi darbininkas turi pagaminti produkcijos mažiausiai už tris tūkstančius litų, kitaip darbdaviui neapsimokės ką nors samdyti ir apskritai verslu užsiimti. Tegul tuos dalykus ekonomistai aiškina.

Norėčiau kito dalyko paklausti: kodėl darbiečiai, žadėdami tokią minimalią algą, žmonėms negali net dabartinės uždirbtos algos sumokėti?

Štai darbietis Antanas Bosas, ne šiaip kokia nors „šavka“, o Darbo partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Darbo partijos pirmininko pavaduotojas, Darbo partijos prezidiumo ir tarybos narys ir tiesiog milijonierius, kaip rašo žiniasklaida, buvusiems savo bendrovės darbininkams algų nesumoka jau daugiau kaip dveji metai. Gal šis vargšelis niekaip negali išaiškinti žmonėms, kad algas sumokės tada, kai valdžia jas padidins?

Bet juk taip nebūna. O būna taip, kaip daro A. Bosas: dirbo žmogus, uždirbo, o jis jam – špygą. Toks darbietiškas ūkiškumas.

Jeigu Darbo partijos pirmininko pavaduotojas šitaip elgiasi, tai ko galima tikėtis iš menkesnių pažadukų? Ar turės žmonės naudos, net pakėlus minimalų atlyginimą iki pusantro tūkstančio, jeigu tuos pinigus jie matys kaip savo ausis – kaip mato juos buvę darbiečio darbininkai? Ar galima tikėtis, kad į valdžią atėję darbiečiai staiga pradės mokėti žmonėms tokias algas, jeigu dabar, valdžioje nebūdami ir tarsi turėdami bijoti, kad valdžia už tokį jei ne nubaus, tai bent spustelės, jų nemoka – nieko nebijo?

O ko, sakysim, A. Bosas turėtų bijoti: jis ir taip valdžia, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. Todėl ir daro, ką nori.

Gal ir tiesa, kad A. Bosui akies nekerta ir meru Klaipėdoje dirbantis liberalų sąjūdžio narys Vytautas Grubliauskas. Tas pats, kuris dar neseniai televizoriuje visokiuose konkursuose gerai triūbą pūtė. Aišku, ne ši patirtis leidžia jam gerai pūsti į vieną dūdą su milijonieriais, o liberalios pažiūros – remti reikia turtinguosius. O čia dar Darbo partija paskubėjo įsijungti į Klaipėdą valdančią koaliciją. Argi po to liberalas gali kolegą A. Bosą skriausti?

Bet šį kartą ne apie liberalus, o apie darbiečius kalbame, nors vieni nuo kitų nedaug skiriasi, nebent tik tuo, kad pirmi nori būti arčiau turtingųjų, o antri – jau turtingi. Kaip tie turtai kraunami – rodo A. Boso pavyzdys. Štai kaip darbiečiai kelia, vysto ir ūkiškiau naudoja. Nenuostabu, kad ir į Ignaliną atvažiavę jie labiausiai susirūpino Ignalinos AE skirtais pinigais. Girdi, ūkiškiau juos reikia naudoti, taip, kaip jie moka.

Iš tikrųjų, gal ir mums Ignalinoje reikėtų tokio Boso, kaip Klaipėdoje? Viskas būtų taupiau ir ūkiškiau.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!