Praėjusį šeštadienį gausios automobilių virtinės iš įvairių rajono vietovių skubėjo, ne kaip įprasta, į Ignalinos turgavietę, o į Vidiškes, kur vietos gimnazija kartu su seniūnija vėl surengė tradicinę, jau penkioliktąją, Kaziuko mugę. Į gana erdvi gimnazijos sporto salė ir koridorius buvo sausakimši. Sugužėjo ne tik mūsų, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai, kad nusipirktų įvairių skanėstų, gabių mezgėjų, siuvėjų ir medžio drožėjų rankdarbių, ar tiesiog pasiklausytų nuotaikingos muzikos ir skambių dainų, pabūtų spalvingame šurmulyje, susigrąžintų besitęsiančios žiemos užgožtą nuotaiką. Arba, kaip žmonės sako, norėta žmonių pamatyti ir patiems pasirodyti.

Mugės organizatoriai pasistengė, kad šis pusdienis būtų nuspalvintas naujomis spalvomis ir kad kiekvienas lankytojai galėtų įsigyti ne tik norimų pirkinių, bet ir patys galėtų padalyvauti įvairiose pramogose. O jų tikrai netrūko, nes šios savotiškos šventės vedėjai Marceliukė (Viktorija Bučelienė) ir Jonas (Irmantas Nalivaika), gražbyliaudami kvietė: „visus – mažus ir didelius, jaunus ir pagyvenusius, kas pirks, kas parduos, kas už dyką atiduos. Kas siūlys, girs – tam visi pavydės, o kas tylės – riestainio skylę turės“.

Mugės atidarymo proga kalbėjusi gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė pasidžiaugė, kad į jau tradicine tapusią mugę susirinko toks gausus ir pardavėjų, ir pirkėjų būrys. Džiaugėsi tuo ir seniūnė Vigalija Matkėnienė. O rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Lisauskienė kalbėdama net prasitarė, jog vidiškiečių tradicinė mugė jau paplito po visą Lietuvą ir ji nė kiek nenusileidžia už Vilniuje ir Klaipėdoje organizuojamas Kaziuko šventes.

Ir iš tikrųjų, dar nespėjus mugės lankytojams nusipirkti prekeivių siūlomų prekių, akiys užkliuvo už svečių – iš Ignalinos kultūros centro atvykusių liaudiškos muzikos kapelos, tautinių šokių ansamblio „Gaja“ vyresniųjų ir jaunesniųjų amžiaus grupių, vietos meno mėgėjų kolektyvo „Verpetas“ ir pirmą kartą kaimo seklyčios laisvalaikio organizatorės V. Bučelienės suburto gimnazijos mokytojų dainų ansamblio pasirodymas. Šių kolektyvų skambi muzika, dainos bei šokiai buvo nuolat lydimi karštų plojimų.

Ištisą pusdienį čia vykęs nuotaikingas šurmulys dar kartą patvirtino, jog vidiškiečiai sugeba išradingai organizuoti Kaziuko mugę. Buvo malonu stebėti, kad joje gausiai dalyvavo vietos gimnazijos moksleiviai, siūlydami lankytojams savo rankomis pagamintų dirbinių bei skanėstų. Tad retas kuris iš lankytojų grįžo į namus tuščiomis rankomis.

Buvo šiame renginyje pagerbti ir Kaziukai, jiems dovanota po keptą medalį o išskirtinės pagarbos susilaukė gimnazijos direktorė J. Sveikauskienė, šventusi savo gimtadienį.

Etnologas prof. Libertas Klimka yra sakęs, kad Kaziuko mugė dabar virtusi labiau komerciniu renginiu, o ji yra kilusi iš penktąjį šimtmetį gyvuojančios bažnytinės šventės – Šventojo Kazimiero pagerbimo procesijų. Kaziukas buvo ir unikalus Vilnijoje velykinių verbų turgus, nes čia žemė lengva, smėlingos kalvelės, auga sausiukai ir kiti augalėliai, nereikalingi ilgo džiovinimo. O nederlingose žemėse kaimuose aplink Vilnių gyvenantiems žmonėms reikėdavo prisidurti, taigi talentingų amatininkų žiemos darbais – mediniais šaukštais ir žaislais, molinėmis puodynėmis, kalvių ir kitų meistrų dirbiniais ir buvo prekiaujama Kaziuko mugėje, kuri iki 1901 m. vykdavo Katedros aikštėje.

Autoriaus nuotr.