Per Užgavėnes žiemą išprašėme, bet kovo pradžioje ji bandė vėl susigrąžinti prarastas pozicijas. Šiemet ji kažkokia įkyri ir net įžūli. Bet, tikriausiai, tai buvo paskutinis jos bandymas. Antra vertus, nereikėtų nustebti, jeigu šaltukas retkarčiais dar visą kovą pažnaibys. Pirmoji kovo pusė padovanojo gražių ir saulėtų dienų, pergyvenom ir vieną didžiausių saulės elektromagnetinių pliūpsnių. 

Beje, jei anksčiau, prieš keletą dešimtmečių, nuo ankstyvo pavasario drąsiai degindavomės saulės spinduliuose, tai dabar saulė pasidarė tarsi mūsų sveikatos priešu. Gąsdina susirgti odos vėžiu ar nuo elektromagnetinių audrų  – širdies ligomis.

Pirmoje kovo pusėje turėjome daug svarbių ir įdomių renginių ir švenčių visuomeniniame šalies gyvenime. Tai ir Kaziuko mugės, ir vėl švenčiama Moters diena, Kovo 11-oji. Ir didelė krizė aukščiausiuose valdžios ešelonuose dėl FNTT pareigūnų  atleidimo. 

Šventės ir skandalai ateina ir praeina, vienus ministrus, valdininkus keičia kiti, o valgyti reikia kasdien ir po kelis kartus. Parduotuvėse viskas brangu ir vis brangsta. Įdomu, iki kokių aukštumų iššoks kiaušinių kainos prieš Šv. Velykas? Iš viso pasaulio pirkdami maisto produktus, kuriuos veža, kas tik netingi (bent jau dažnai susidaro toks įspūdis), po kurio laiko paaiškėja, kad jais galima ir apsinuodyti, o gal net ir numirti. Prisiminkime istoriją su lenkiškomis dešrelėmis, pasūdytomis kelių barstoma druska ar žuvų pirštelius su kažkokiomis atliekomis ir pan.

Jau daug metų agituoju žmones, turinčius bent lopinėlį žemės, kad jie patys apsirūpintų savo šeimoms reikalingais žemės ūkio produktais. Gal ne kiekvienas turi galimybių ir sveikatos laikyti karvę, veršelį ar kiaulę, bet jau auginti vištų, triušių ar vieną kitą ožkelę, įmanoma net ir menkesnės sveikatos žmogui. Bet dauguma, deja, labiau linkę ramstyti Darbo biržos sienas, gyventi iš pensijos ar pašalpų ir keiksnoti valdžią, kad mažai moka. 

Žiemą ūkininkams, žemės sklypų savininkams buvo organizuojami įvairūs seminarai aktualiais klausimais. Juos organizavo Žemės ūkio rūmų atstovas savivaldai Albertas Sekonas, Konsultavimo tarnyba (vad. Henrikas Boguška) ir kitos organizacijos. Na, o dabar visas gautas teorines žinias reikia bandyti pritaikyti savo ūkiuose. Snausti jau nebėra kada, vis ilgėjančios kovo dienos verčia visus rimtai kibti į darbus, nors sniego dar daug. Nubaltinkime vaismedžius, jei iki šiol to nepadarėme, išgenėkime senas ligotas serbentų šakas, kol dar yra sniegas ir nesprogsta pumpurai, nuo erkių jas nupurkškite labai karštu vandeniu. Nukasę sniegą nuo ankstyvųjų veislių braškių ir pridengę agroplėvele, pirmųjų uogų sulauksime savaite anksčiau. Daiginkime ankstyvųjų bulvių veisles („Andra“, „Adora“, „Prior“). Neįmanoma išvardinti visų darbų, kuriuos šį mėnesį reikia atlikti daržininkams, sodininkams, gėlininkams, gyvulių augintojams ir visiems kitiems žemės mylėtojams. Pavasarį tų darbų ypač gausu.

Kasmet MI skaitytojams primenu, kad pabandytų auginti kokią nors naują kultūrą ar bent veislę, naują gyvulių, paukščių veislę. Gal kas pabandys ir pluoštines kanapes auginti, priminsiu, kad ir vaistažolių auginimas – pelningas užsiėmimas. Tarkime, vaistinės ramunėlės .

Gamtoje kasdien vis daugiau atbundančios gamtos balsų, naujų jos dalyvių, sugrįžusių iš pietų. Jau seniai čirškia atkutę žvirbliai, zylės, bukučiai, žaliukės, geniai, meletos, pelėdos, kurie pas mus ir žiemoja. O krankliai jau turėtų perėti. Kovo 10 d. jau turėjo būti į mūsų kraštą atskridusių 40 rūšių sparnuočių, bet realiai dar net vyturiui nėra kur nutūpti. Tik varnėnas, tupėdamas prie savo inkilo, vis pasikapstydamas prie mėšlo krūvų ar šiukšlynų, kantriai laukia, kol žemė apsinuogins.

Jau pats laikas paragauti klevo sulos, nutirpus sniegui – ieškoti topinambo gumbų, jei tik peliniai graužikai jų nebus bus sudoroję, ar ieškoti kiaulpienių šakniastiebių. Tai puikus kavos surogatas, kartu ir vaistas, skatinantis apetitą, tulžies sekreciją, o lapai – puiki, vitaminų gausi salota.

Linkiu visiems skaitytojams, Žemės mylėtojams, gerų darbų, gero jų starto atėjus pavasariui.