Šeštadienį minėta 40-ties paukščių diena. Iš seno tikėta, kad tądien į gimtinę jau būna sugrįžę 40 rūšių paukščių (maždaug tiek jų iš Lietuvos žiemoja pietuose), nors gamtininkai šypsosi, sako, iki kovo 10-osios būna parskridę tik 6–8 jų rūšys. Šiemet žiema, pusantro mėnesio pavėlavusi ateiti, neskuba ir išeiti. Paukščių yra parskridusių, bet jų dar beveik nematyti. Kad pavasarį greičiau prisišauktų, Palūšės kaimo bendruomenė šeštadienį prie Lūšių surengė suėjimą, skambiai pavadintą „Ataik, pavasarėli“.

Visą savaitę džiuginę saulėti orai, savaitgalį išskydo, horizontai pasislėpė rūkuose, iš žemai pakibusio dangaus tai lietus, tai šlapdriba šaltais lašais krito. Gal todėl ir daugelis palūšinių, užuot būriu pavasarį vilioję, bevelijo namuose ant šiltos krosnies kojas ilsinti.

Tačiau nuotaikos paežerėje netrūko. Ją vis žadino Zenono traukiamas akordeonas ir atėjusiųjų nusistatymas greičiau pavasarį už skverno nutverti ir nepaleisti. Šventei vadovavo bendruomenės valdžia – pirmininkas Arvydas Gaidelis ir jo pavaduotoja Dalia Lapėnienė. Ji ir pasveikino visus susirinkusius.

Bene rimčiausias tos dienos akcentas – inkilų kėlimas į paežerės ir kaimo medžius. Inkilus pasigamino ir atsivežė bemaž visi atėjusieji. Visi paukščių namai buvo išradingai padirbti, kai kurie jų buvo net su skardiniais stogais. Vietos inkilų meistrams skirstytos nebuvo, tik atkreiptas dėmesys, kurie inkilai padaryti pagal klasikines inkilų darymo taisykles.

Paežerėje ir ant tvirto Lūšių ledo, kuriuo dar zuja automobiliai, o į palūšinių suėjimą arklio traukiamomis rogėmis per ežerą atvyko ir kaimynai iš Maironių, vyko daugybė rimtų ir nerimtų atrakcijų: rogučių nuo pakrantės kalnelio, sniego gniūžčių mėtymo į taikinį, virvės traukimo varžytuvės. Virvės misija šįkart buvo ypatinga. Buvo suburtos dvi komandos – Palūšės vyrų ir moterų. Reikėjo išsiaiškinti, kieno valdžia Palūšėje bus šiais metais. Kas stipriau trauks virvę, tam šiais metais ir valdžios kortos į rankas. Antrus metus išeilės vyrus ant ledo patiesė moterys. Tad joms ir šiemet vadovauti.

Į meironiškių roges norėta ir žiemą įsodinti, kaimynams ją padovanoti, kad išsivežtų, bet šie niekaip nesutiko. Sakė, atgal net ne ežeru grįš, nes jų širmiui ledo kelias per slidus. O aplink dardėdami dar tą žiemą kur miške iš rogių pames ir ji vėl į Palūšę grįš. Prieš kaimynus bus nepatogu. Gudrūs tie meironiškiai…

Visi laukė burlaivių ant ledo pasirodymo. Burės atvyko, bet varžytuvės neįvyko. Oras joms kiaulę pakišo. Ir vėjas buvo per silpnas, ir apsnigtas ledas neslidus. Burė su slide dar šiaip taip šliuožė, o burės su pačiūžomis – nė iš vietos. Bet boluojančios burės apsnigto ežero fone – visvien ne kasdienis reginys.

Visą renginio laiką paežerėje liepsnojo laužas, ant jo kunkuliavo katilas žuvienės. O ar žinote, kokia ji skani žvarboką dieną paežerėje? Apsivalgymas…

Bendruomenės suėjimas baigėsi Palūšės bibliotekoje. Ten bendruomeninkai vaišinosi arbata ir pačių atsineštais pyragais, vyko įvairios viktorinos vaikams ir suaugusiems, kurių nugalėtojai, kaip įvairių rungčių laimėtojai paežerėje, gavo dovanų. Bibliotekininkė Rita Ramanauskienė papasakojo apie 40-ties paukščių dieną ir jos tradicijas.

Palūšės bendruomenė nesnaudžia nei vasarą, nei žiemą. Įvairūs suėjimai, šventės vyksta ištisus metus gana dažnai, visomis progomis.

Autoriaus nuotr.