Skip to content

Lietuva – kam?

MI informacija

Nepriklausomybės atkūrimo dieną lietuviai dar kartą padarė gėdą Lietuvai: jie žygiavo svarbiausia Vilniaus gatve ir skandavo: „Lietuva – lietuviams!“ Negana to: jie davė peno Maskvos propagandistams, kurie po jų eisenos vėl galės kalbėti apie lietuvių nacionalistus.

Iš tikrųjų, kaip čia dabar mes nepagalvojome, kas gali nepatikti Maskvai. Štai kas atsitinka, kai nesitariame su Kremliaus koridorių žinovais.

Šūkį reikia keisti – taip tvirtina dešinieji, ir jiems – gana retas atvejis – pritaria kairieji. Pakeistume – ir A. Kubilius būtų sveikas, ir A. Butkevičius sotus. Arba atvirkščiai. O dabar – juk, išgirdę tokį šūkį, Lietuvoje nejaukiai jaučiasi kitataučiai. Įsivaizduokime, kas būtų, jeigu Vokietijoje skanduotų „Vokietija – vokiečiams!“, Anglijoje – „Anglija – anglams!“, o JAV – „Amerika – amerikiečiams!“

Ne, šitas pavyzdys nevykęs. Amerika gali būti amerikiečiams, nes, girdi, ten kiekvienas, gavęs JAV pilietybę, tampa amerikiečiu, nepaisant kokios tautybės jis bebūtų. Taigi, Amerikos pilietis – amerikietis, Amerika gali būti jam, o Lietuva lietuviui – jau ne. Lietuvos pilietybę turintis asmuo lietuviu netampa. Na, ne ta šalis, ne tos laisvės, ne tos galimybės, ne tos teisės. Trumpai tariant, Lietuva  – ne Amerika.

Po nacionalistų eitynių vyko kitos, kurias organizavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lygių galimybių plėtros centras. Apie pastarojo centro idealus sunkoka kalbėti. Kažkas kalbantiems apie lygias galimybes yra gerai pataręs nuogiems atsistoti prieš veidrodį. Atsistojote? Taigi. Teisės lygios gali būti, o galimybės – na, niekaip. Bet kodėl Lietuvoje negali būti ir toks centras? Žmonėms darbo duoti reikia. Argi iš kitų valdininkų daug naudos?

Užtat kovotojams už lygias teises pas mus yra kur pasireikšti. Ne visi turi lygias teises, o ypač gėjus reikia ginti. Įsivaizduokite, koks triukšmas kiltų, jeigu jie kovo 11-ąją pabandytų pražygiuoti Vilniaus gatvėmis, nešdami trispalvėmis išdabintą savo gyvenimo prasmę ir simbolio – nuogo pasturgalio maketą? Oi, kaip dar pas mus trūksta tolerancijos.

Tiesa, kai kas ir pas mus jau daroma. Negražių komentarų internete autoriai yra griežtai baudžiami. Manau, taip jiems ir reikia. Įsivaizduojate, ką jie parašo? „Jei kas paleistuvautų su vyriškiu kaip su moteriške, abu bjauriai nusikalstų, ir todėl abu mirte tenumiršta. Jų kraujas tebūna ant jų“.  Juk tai visiškos netolerancijos demonstravimas, dar daugiau – tai jau raginimas griebtis smurto prieš kitos seksualinės pakraipos asmenis.

Atsiprašau, citatą supainiojau. Šita iš Senojo testamento Kunigų knygos (20, 13). Bet ar ta proga nederėtų paklausti: o kur žiūri Lietuvos Respublikos prokurorai? Ar ne laikas būtų uždrausti Bibliją? Neišsigąsiu ir paklausiu dar griežčiau: ar nereikėtų ją sudeginti? Visas surinkti – ir sudeginti? Ne šiaip sau, oi, ne šiaip sau Europos Sąjunga į savo konstituciją krikščioniškų vertybių neįrašė. O kadangi mes mėgstame taip – pirmi nuogi į dilgėles – kodėl nežengus kito žingsnio ir neužkūrus laužų?

Mūsų kairieji nesnaudžia – pasiūlė rengti referendumą dėl šeimos sampratos. Jie labai nori, kad šeima būtų ne ta šeima, kuri krikščioniškomis vertybėmis paremta, o kažkas tokio labai laisvo, na, gyvena kartu du žmonės – ir tai jau šeima. Lietuvoje dabar tokie yra draugai, o anksčiau jie buvo vadinami meilužiais, sugyventiniais ir dar įvairiai, parašyčiau, bet Redaktorius, nors ir labai tolerantiškas žmogus, išbrauks. Kas nori, gali susirasti Didžiajame lietuvių kalbos žodyne, tome, kuris raidei P skirtas.

Reikia pagirti kairiuosius, kad jie tebelieka ištikimi savo idealams. Aleksandras Solženicynas savo knygoje „Gulago archipelagas“ rašo, kad iki 1937-ųjų likus dešimtmečiui, kai jau buvo sodinami visi ir visiems skiriama mažiausiai po dešimt metų lagerio, komunistai vienai kategorijai padarė išimtį, ir pabrėžia: dvasininkams duodavo dešimt metų, o prostitutėms – tik trejus. Prostitučių ir dabar niekas nesiūlo į kalėjimą sodinti, o dėl dvasininkų reikėtų pagalvoti: negeras, nesocialistines vertybes jie propaguoja.

Taip, trūksta Lietuvoje tolerancijos, nors kairieji labai dėl jos stengiasi, jau nekalbant apie liberalus, kuriems valgyti gali neduoti – tik duok už lygias šlykštukų teises pakovoti.

Bet vis dėlto ką daryti su tuo šūkiu – „Lietuva – lietuviams!“ Kuo jį pakeisti? Vakariečiams mes neįdomūs, todėl gal tiktų „Lietuva – afrolietuviams“? Arba, kas mums veikiausiai arčiau būtų, – „Lietuva – azijolietuviams“?

O keisti tikrai reikia, ir kuo greičiau, nes nesusipratėliai vėl su tuo šūkiu vaikščios. O mes turėsime raudonuoti, visų pirma – prieš Maskvą.

Tad kam dar Lietuvos? Ir už kiek?

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje