Politinių apžvalgininkų teigimu, pastaruoju metu mūsų valstybėje tarp aukščiausių valdžios institucijų užvirė tokia stumdymosi makalynė, kokios dar nebuvo. Į šalį nustumti eilinių žmonių rūpesčiai ir problemos, apie jas net negalvojama. Todėl atslūgo kalbos ir dėl numatomos statyti naujos Visagino atominės elektrinės. Tą problemą priminė kaimynai latviai. Šios šalies Žalieji ir nevyriausybinės organizacijos pakilo į kovą, protestuodami prieš visų trijų branduolinių jėgainių, tarp jų ir Visagino AE, statybų projektus, norėdami atkreipti Baltijos valstybių gyventojų dėmesį į branduolinių atliekų laidojimo problemas, kurios slegia ir dar labiau užguls mūsų regioną, kai tik pradės veikti nauji branduoliniai reaktoriai Lietuvoje ir šalia jos sienų – Baltarusijoje ir Karaliaučiaus srityje. „Mes protestuojame prieš visų trijų branduolinių elektrinių projektus ir darome šį nestandartinį protestą, norėdami atkreipti Baltijos valstybių gyventojų dėmesį į branduolinių atliekų laidojimo problemas, kurios užguls mūsų regioną, kai tik pradės veikti nauji branduoliniai monstrai Lietuvoje ir šalia Lietuvos sienų“, – sakė vienas iš akcijos organizatorių Lietuvoje – Tomas Tomilinas.

Trečiadienį Latvijos „Dvinos“ patriotinio jaunimo sąjunga kartu su Daugpilio jaunimo organizacija „Kislorod“ („Deguonis“) pradėjo antibranduolinį žygį, kurio tikslas – paaiškinti ne tik Latvijos, bet ir Lietuvos bendruomenėms, kad atominė energetika naudoja pasenusias elektros gamybos technologijas, kurių realią grėsmę jau patyrė Černobylio ir Fukušimos avarijų aukos, o avarijų padariniams likviduoti valstybės išleidžia milijardus lėšų.

Ar statydami Fukušimos tipo AE tokią kainą pasirengę mokėti ir mes? Ar mes ir mūsų vaikų vaikai esame pasirengę nešti tą finansinį jungą, kurį atneš Visagino AE statyba ir branduolinių atliekų tvarkymas? Štai tuos klausimus ir traukė į dienos šviesą autožygio organizatoriai, patalpinę į sunkvežimį simbolines geltonos spalvos branduolinių atliekų statines, o autobusą papuošę plakatu „Stop Baltic Fukushima“ (Stop Baltijos Fukušimai“).

Autožygis, prasidėjęs Daugpilyje, trečiadienį buvo užsukęs į Zarasus ir pasiekė Ignaliną. Žygio dalyviai, kuriuos prie rajono savivaldybės pasitiko rajono meras Bronis Ropė, papasakojo, kad ši akcija bus pratęsta piketu Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Seimo rūmų, o vėliau ši opi problema bus aptariama Vilniuje prasidėjusioje tarptautinėje komferencijoje apie branduolinę energetiką, kurioje dalyvaus Latvijos, Lietuvos, Prancūzijos, JAV, Rusijos ir Baltarusijos Žalieji.

Žygio dalyviams rajono meras teigė, kad dar Atgimimo metais Lietuvos žaliųjų iniciatyva buvo surengtas gausi visos Lietuvos gyventojų akcija, kad būtų uždaryta Ignalinos atominė jėgainė. Tai pavyko padaryti tik stojant į Europos Sąjungą. Todėl ar verta jos buvusioje bazėje vėl pradėti statyti naują elektrinę, net nepasitarus su Lietuvos gyventojais, o vien tik valdžios iniciatyva? Statyti naują AE ar ne, turėtų spręsti visi šalies gyventojai referendume.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau ėmėsi iniciatyvos, kad referendumas būtų surengtas kartu su šių metų rudenį vyksiančiais Seimo rinkimais. Tuo tikslu sudaryta 15 partijos narių iniciatyvinė grupė, kuri jau ruošia dokumentus, kad būtų pradėti rinkti parašai dėl referendumo organizavimo. Mero nuomone, Lietuvoje jau imamasi žygių, kad elektros energijos gamyba būtų kuo pigesnė, panaudojant žaliąją energetiką, taip pat saulės energiją bei vėją. Energetikos ministerijos teigimu, pastačius naują AE, vienos kilovatvalandės savikaina bus apie 7–10 centų. Bet to tiesiog negali būti. Specialistai teigia, kad elektra, pagaminta naujoje Visagino AE, kainuos nuo 30 centų iki vieno lito. Lietuvos valdžia eiliniams gyventojams apie tai atvirai nesako. Matyt kai kam iš aukštų pareigūnų, taip pat atskiriems politikams, tai naudinga.

Žygio dalyviai teigė, kad panaši situacija yra ir Latvijoje, nes jos valdžia taip pat nutyli, kokią naudą jie turės iš numatomos statyti Visagino AE, ir pasiruošusi statybai pakloti 1,5 mlrd. latų. Yra ir kita problemos medalio pusė. „Antrasis pagal dydį Latvijos miestas Daugpilis įeina į tiesioginio branduolinio poveikio 30 km zoną, Fukušimos atveju – tai negyvenama zona, bet mes neturime nei evakuacijos plano, nei tinkamos infrastruktūros“, – teigė eisenos dalyvis, Daugpilio jaunimo organizacijos „Kislorod“ vadovas Nikojajus Charlamovas.

Beje, žygio dalyviai prasitarė, kad panašią eiseną buvo nuspręsta tęsti ir Minsko bei Kaliningrado kryptimis, bet Rusija ir Baltarusija eisenos dalyviams neišdavė vizų.

Autoriaus nuotr.